Esu mažiukas išdykėlis, nes man tik 2-3 mėn. Nors esu dar mažas, bet jau teko verkti. Buvau uždarytas rūsyje, o ten labai šalta ir tamsu. Verkiau iš visų jėgų, kad mane išgirstų gerieji žmones. Ir mane išgirdo. Gera moteris atnešė namo iš rūsio, pamaitino, o po to mane priglaudė kita mergina. Kai aš atėjau pas ją į namus, tai mane pasitiko katinas. Aš norėjau su juo susipažinti, tai  jis supiko,  buvo pasišiaušęs ir pradėjo šnypšti.  Po to atėjo dideli žvėris su manimi susipažinti. Pasirodo tai merginos, pas kurią aš nakvojau šuniukai. Kadangi aš esu mažas, pradėjau su jais žaisti, kad jie ne supyktų kaip katinas.  Pradėjau savo letenom mušti tai vieną šunelį, tai kitą šunelį per snukutį, po to pradėjau juos kandžioti, tik nestipriai. Po to virtuvėje pamačiau valgį ir puoliau valgyti ir gerti. Kadangi dar esu nerangus, tai netyčia išpiliau vandenį.  Jaučiausi toks alkanas, kad su visom letenom įlindau į puodą  ir svarbiausia , kaip būsimas sargas, nes aš esu vilkšunis, saugojau maistą ir neleidau pavalgyti šuneliams su kuriais žaidžiau. Tada, kad aš duočiau pavalgyti šuneliams, man davė kamuolį su kurio žaidžiau ir miegojau.  Po to mane išmaudė ir tik po šitos procedūros aš apsiraminau, nes panorėjau miegoti. Miegojome virtuvėje visi trys. Niekas iš šunelių mane neskriaudė. Argi galima skriausti tokį mažiuką išdykėlį kaip aš.