Gyvūnų savininkai kritikuoja naująją tvarką
Į GRYNAS.lt redakciją kreipėsi nauja tvarka pasipiktinę skaitytojai. Jie teigė, kad iš gyvūnų ženklinimo naudos mažai, o atsakingos institucijos kol kas pačios nieko nežino apie naują tvarką ir negali atsakyti į jų klausimus.
„Aš savo šunį paženklinęs esu jau seniai. Sumokėjau daug pinigų - apie 150 litų. Tačiau nesuprantu, kokia iš to nauda. Tarkime, mano šuo pabėga - norėčiau žinoti, kiek klinikų ar prieglaudų Lietuvoje turi skaitytuvus, kurie gali nuskaityti mikroschemą. Vilniuje galbūt nemažai, o mažesniuose miestuose? Be to, neaišku, ar mikroschemą galima nuskaityti užsienyje ir kiek ji yra tarptautinė. Kodėl negalima įdiegti mikroschemos, kurioje būtų sekimo sistema, kad šuniui pabėgus galima būtų atsidaryti žemėlapį ir pamatyti, kurioje vietoje jis yra. Juk technologijos dabar tobulėja. Tuomet būtų kažkokia reali nauda. O dabar nauda valstybei, kuri turės registrą, bet ne šeimininkui“, - stebėjosi skaitytojas Jonas.
Skaitytoja Milda stebėjosi, kad nors tvarka jau pradėjo galioti, atsakingos valstybinės institucijos neturi jokios informacijos: „Kreipiausi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad ji paaiškintų, ką man dabar daryti ir kokia tvarka bus. Su manimi kalbėjo labai piktai ir pasakė, kad jie nieko nežino.“
O štai skaitytoja Modesta nuogąstauja, kad naujoji tvarka prisidės prie to, jog gatvėse padaugės benamių šunų ir kačių: „Manau, kad dabar nepasiturintys žmonės puls išmesti kates ir šunis į gatvę, nes jie neišgalės susimokėti. O žiniasklaida skelbė, kokios didžiulės baudos gresia nesužymėjus gyvūnų. Ką daryti žmogui, jei jis neturi pinigų gyvūno sužymėjimui? Baudos jis tuo labiau neturi už ką susimokėti. Priimta visiška nesąmonė - negalvojama nei apie žmogų, nei apie gyvūnus. Kita vertus, dabar sužymės, o paskui jau ir mokesčius įves naujus. Juk niekas to negali paneigti."
Spėja, kad gali padaugėti benamių gyvūnų
Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos prezidento dr. Saulius Laurusevičius GRYNAS.lt paprašė pakomentuoti nuo šių metų įsigaliojusią tvarką. Jo teigimu, jeigu nebus vykdoma kontrolė, ši tvarka nereikalinga. Pašnekovas taip pat neatmetė galimybės, kad beglobių gyvūnų gali ir padaugėti.
„Mes esame pasiruošę, mes 11 metų tai darome ir nieko naujo mums nėra. Bet vertinant įstatymo nuostatą, yra kaip yra. Kas kontroliuos įstatymo vykdymą? Ar mūsų visuomenė yra pakankamai subrendusi, kad vykdyti nekontroliuojamus įstatymus? Manau, kad ši idėja nelabai įgyvendinama, be to, 100 proc. suženklinimo nėra net ir išsivysčiusiose Vakarų šalyse. Nemanau, kad pas mus idėja bus įgyvendinta. Tai yra išlaidos, kurios nuleistos ant vartotojo. Juk kiekvienas pagalvos: o kas man iš to“, - sakė S. Laurusevičius.
Paklaustas, ar nemano, kad įsigaliojus naujajai tvarkai gali padaugėti benamių gyvūnų, veterinaras teigė, kad gali atsitikti ir taip: „Nežinau, kai kurie tokią tendenciją įžvelgia. Mes matome, kokia yra mūsų visuomenė ir visi įvykiai po Naujų metų parodė, kokių žmonių gyvena Lietuvoje. Išmeta vaikus į šulinį, tai kodėl šuns neišmesti.“
Vis dėlto pašnekovas išsklaidė skaitytojo Jono nuogąstavimus dėl to, kad nedaug klinikų turi skaitytuvus: „Tos, kurios ženklina, o jų visur yra labai daug, tikrai turi ir skaitytuvus. Labai nedidelis skaičius yra tokių klinikų, kurios negali nuskaityti mikroschemos - nebent privatūs gydytojai kaimo vietovėse, kurie patys neženklina gyvūnų.“
Vadina tvarką beprasmiu reikalu
Veterinarijos klinikos Vilniuje gydytojas Jakovas Šengautas GRYNAS.lt išsakė nuomonę, kad ženklinimas yra beprasmis.
„Kaip veterinaras galiu pasakyti, kad ženkliname gyvūnus. Kaina dabar siekia 15 eurų, išrašinėjame registracijai lapus. Bet šiaip aš manau, kad čia yra beprasmis reikalas, nes, manau, kad mūsų valdžia mūsų mokesčius naudoja ne tiems reikalams, kuriems turėtų“, - sakė J. Šengautas.
Pasak jo, dabar viešojoje erdvėje pasklido daug neteisingos informacijos: „Viskas, kas yra kalbama, yra absurdas, Tai, kas sakoma apie pasiutligę, tai iš viso neturi nieko bendro. Ar pas mus daug valkataujančių šunų? Ne, nes mūsų klimatinėj zonoj šuniui sunku išgyventi šaltu periodu. Aš kalbu su žmonėms, jie nenori kačių ženklinti. Kas gi ateis namo tikrinti ir ieškoti katės? Be to, žmonės bijo mokesčių, sako, kad pradžioje surašys visus gyvūnus, o vėliau apmokestins.“
Mano, kad šeimininkai taps atsakingesni
L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoja Jūratė Juodytė buvo kitokios nuomonės ir teigė, kad ženklinimas yra teigiamas dalykas.
„Manau, kad tai yra teigiamas dalykas, galbūt mažiau gyvūnų atsidurtų gatvėje. Tai yra įprasta procedūra. Ne pirmi metai gyvūnai yra ženklinami ir tame nėra nieko sudėtingo. Tie, kurie yra atsakingi šeimininkai, jau seniai gyvūnus atneša ženklinti“, - teigė J. Juodytė.
Gydytoja nesutinka, kad dėl ženklinimo padaugės benamių gyvūnų: „Jeigu tiek tereikia, kad gyvūnas iš namų atsidurtų gatvėje, tai anksčiau ar vėliau jis ten atsidurs. Bet tas žmogus, kuris jau turės ženklintą gyvūną, turės didesnę atsakomybę. Be to, jeigu gyvūnas dingsta, jį paprasčiau surasti. Mes turėjome ne vieną atvejį, kai į mūsų kliniką atklysta gyvūnas, mes patikriname jį su skaitytuvu ir grąžiname šeimininkui.“
GRYNAS.lt jau rašė apie naująją tvarką ir žingsnius, kuriuos per 15 mėnesių turi atlikti augintinių savininkai. Tai, ką turi padaryti šeimininkai, komentavo Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, kuri kovojo už tai, jog ši tvarka kuo greičiau Lietuvoje įsigaliotų.
Kviečiame išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Savo komentarus siųskite el. paštu grynas@grynas.lt
