Čiopio laiškas Žmogui....tikimės, kad persaitysit
„Tuk tuk nedrąsiai beldžiuos į Jūsų širdį, nes esu „kiškis drąsuolis“, paklausit kodėl ?...nežinau..gal tai karma.?..nors neįsivaizduoju ką šis žodis reiškia. Geriau papasakosiu viską ką pamenu....gal Jūs suprasit.
Maždaug prieš du metus gimiau niekam nereikalingas (meluoju, buvau reikalingas mamai...deja labai trumpai)...patvory. Gyvenimas rodės gražus...kol buvo mama...paskui ji tiesiog dingo, buvo šalta, ir pilvelis burzgė iš alkio, akytės nevisad prasimerdavo, nosytė nieko neužuodė...norėjosi tiesiog šiltai užmigti...ir tada kažkas didelis surinko mus visus(aš turėjau dar 6 brolius ir seses) į kažkokią dėžę ir nuvežė, kur šilta... keistas jausmas gera, bet tuo pat labai baisu, nes tie dideli dvikojai sutvėrimai vis lindo, maigė, tepliojo akis, badė kūnelį, priešinausi kiek galėjau, šnypščiau, purškiau, bandžiau pabėgti, nepasitikėjau aš jais. Laikui bėgant aprimau, net leisdavau kartais mane paglostyti, nusprendžiau, kad gal ir neblogai man visai čia (nors broliai ir sesės kažkur išsikraustė). Ir tik atsipalaidavau mane vėl kažkur išvežė, neįsivaizduojat kaip baisu buvo, bet nebuvau jau mažas, tai stengiausi atrodyti drąsus, ir ką manot man visai patiko nauji namai- daug vietos, žaislų, jokių kitų katinų, visas dėmesis ir skanėstai tik man. Nusiraminau, miegodavau lovoj, net leidausi būt nešiojamu, glostomu...ir man tai patiko. ...tačiau tai buvo laikina, kodėl? ir vėl tas žnesuprantamas žodis karma- kelionė atgal į namus kuriuos spėjau pamiršt...ir aš vėl už sofos..Už ką? Tiesiog kažkam taip susiklostė aplinkybės.....Vėl pradedu iš naujo...būti drąsiu(vien vietovė įpareigoja juk esu Drąseikiuose- čia aš taip bandau save padrąsinti ir lįsti iš po sofos....tada antras žingsnis, pasiprašyti glostymų, o vėliau ir pagulėjimo ant kelių....kaip vis tik gera būti mylimu. Viskas būtų gerai , bet čia tiek daug gentainių, ne visiems aš patinku, ir pavaiko ir letenom pamosuoja..... ramų kampelį rast sudėtinga ... manau aš labaiiiii norėčiau savo kampelio., savo Žmogaus, savo bliudelio su maistu, savo žaislų, savo savo savo......o jei jau svajoti, tai dar labai norėčiau sodybos, kad galėčiau pagainioti drugelius, pauostyti gėlytes, pagaudyti žiogelius, patikrinti ar labai šlapios balos, ar sniegas šaltas.
Atsiprašau užsisvajojau ir neprisistačiau Esu jaunas 2 metų katinas- Čiopis (Čioperis) nors visi sako, kad labiau panašus pusmetinį į kačiuką, tiesiog esu mažas. Sveikas, be parazitų, skiepytas, kastruotas. Su nepažįstamais esu atsargus, reikia laiko, kad pasitikėčiau, o jau tada „užglostysiu“ juos. Gavai mano laišką ? Žinok aš nekantriai laukiu atsakymo su pasiūlymais.
Miau...Tavo Čiopis (labaiu tikiuosi) ...o čia mano sekretorės tel. 862671750 Diana