Be Jūsų palaikymo būtų buvę daug sunkiau, tačiau dabar jaučiamės
tvirtai, sakydami, kad einam teisinga linkme. Dolytė su kiekviena diena
jaučiasi vis geriau! Vis dar leidžiami vaistai, kurie jau baigia
išstumti virusą lauk. Tiesa, akytės, vis dar atrodo prastai, vieną
ateityje turbūt teks šalinti, dėl kitos dar nesame tikri.
Jau dabar matome rezultatus kaip Dolė nori pažinti ją supantį pasaulį,
kaip mokosi jausti, atrasti, išgirsti. Iš pradžių bijojusi žmogaus
rankų, dabar jau pradeda murkti! O kaip ji atgyja kai į patalpą ateina
jos gydytojos, smalsauja, nori pasisveikinti, kviečia pažaisti.
Išduosime svarbiausią paslaptį, Dolė to dar nežino, bet... Po
reabilitacijos jos laukia ne prieglaudos narvas, o namai. Jos namai!
