Noriu pasidžiaugti 2016 12 30 d. gauta dovana, tiksliau įvykusiu neįtikėtinu stebuklu.

Lapkinas (laukinis apie 8 m. katinas) kurį laiką atrodė prastai, atrodo ir valgė jau labai mažai, tačiau padėti jam buvo ypatingai sudėtinga nes pagauti neįmanoma, labai dėl to pergyvenau. Gruodžio 30 d. pati labai susirgau, atsiprašiau iš darbo, gulėjau su 39,7 temperatūros, tačiau Lapkino riksmą išgirdau, jis niekada neišleisdavo jokių garsų, niekada neprašė žmonių pagalbos. Išbėgusi į balkoną pamačiau gulintį ant šlapios, šaltos žemės savo brangųjį Lapkiną, jis gulėjo ant šono, kruvinas, visai be gyvybės ženklų. To momento nelinkėčiau išgyventi niekam....nesugebėjau, nespėjau, pavėlavau, viskas baigta...Drebančiom rankom ieškau telefone kas galėtų padėti palaidoti, mintys painiojasi, galva svaigsta, pykina.....Išbėgau į lauką į antklodę suvynioti kūnelį, priėjau arčiau ir išgirdau....šnypštimą!!!!! Toliau viskas vyko kosminių greičių, gerasis kaimynas sutiko pavežti, Lapkinas per vargus pagaliau supakuotas į boksą, klinika, apžiūra, temperatūra 32 laipsniai, prasidėjo konvulsijos, gydytoja pasiūlė išeiti iš kabineto, nes katinas miršta.....grįžau į kabinetą,  Lapkinui lašoma lašinė ir apdėdamas šildyklėmis. Nepasiduoda mano didvyris!!! Važiuoju namo, vakare niekas nepaskambino, geras ženklas. Ryte skambinu pati į kliniką, bijojau, nesitikėjau....GYVAS dar!!! Po pietų sulaukiau skambučio, sulaikiau kvėpavimą...."Jūsų katinas mus visus šokiravo, maža to, kad jis vis dar gyvas, jis jau susidomėjo maistu, rodo charakterį, jo inkstų ir kepenų rodikliai yra normoje, išskyrus šlapalą, šlapalas labai užkilęs (21), bet tokios būklės nieko keisto".