Gracinga ir elegantiška jauna kalaitė paskui mano dukrą atėjo iš senamiesčio. Sekė iš paskos iki pat namų Žirmūnuose. Nepasitraukė ir kantriai laukė dukros, kol ši apsipirkinėjo krautuvėje, paskui atlydėjo iki laiptinės. Užtrenkti prieš ją duris negalėjome, nors namuose turiu du šunis ir katę.
Kalaitė yra jauna, bet kuo puikiausiai išauklėta, gerų manierų: santūri, neloja, žino savo vietą, neprašo nuo stalo maisto, klusni. Ji tikrai turėjusi namus, nors klaidžiojo viena judrioje gatvėje ir buvo be apykaklės.
Kalaitė labai draugiška žmonėms - ramiai leidosi maudoma, ėsdama leidžia liesti jos maistą. Vienintelis mano rūpestis - nuo jos tenka saugoti du mano mažesnius šunis ir katę, kurios visiškai „netoleruoja“ viešnia, matyt turinti medžioklinio šuns kraujo. Dukra inteligentiškai kalaitei davė Kafkos vardą: tądien, kai ją rado, senamiesčio parke skaitė šio rašytojo romaną.
Kalaitei profilaktiškai sušėrėme vaistų nuo kirminų, išmaudėme, ji yra sveika. Išnaršėme internete visus galimus skelbimus apie dingusius šunis, paskelbėme ir patys apie Kafką. Tačiau jos iki šiol niekas neieško, galima tik spėlioti kodėl: gal buvusiems šeimininkams kas nutiko, gal jie nesinaudoja internetu, to nežinome. Labai viliamės rasti Kafkai naujus namus ir atsakingus šeimininkus.