Nežinau, ar dar prisimenate Makso iš
Žeimenos garažų Kaune istoriją. Gelbėjant jį, kažkas iš GG bendruomenės
padovanojo gerą būdą. Kai dėl savo ligų Maksas jau nebegalėjo būti lauke,
pasiėmėme jį pas save į namus, o būdą nuvežėm į sodą pasaugoti, kol jos prireiks
kitam nelaimėliui. Kadangi niekam kitam jos neprireikė, būda buvo panaudota
gelbstint kito keturkojo likimą. Noriu, kad būdą paaukojęs žmogus žinotų, kieno
namais ji tapo, todėl įmetu čia keletą postų iš savo FB paskyros ir nuotraukų.
Ačiū Jums dar kartą, Meškis be galo džiaugiasi savo naujuoju namuku J
Didieji
Meškio gyvenimo pokyčiai
PAPILDYMAS
2017 06 05. Antras Meškio gyvenimo pokyčių etapas sėkmingai įvykdytas!!!
Gaila, kad nesu tokia
įgudusi FB vartotoja, kad mokėčiau padaryti dviejų nuotraukų koliažą „Prieš ir
po“, nes atrodytų jis tikrai įspūdingai. 10 valandų juodo fizinio darbo be
pertraukų visiškai suskuko nugaras, rankas ir kojas, bet, ach, kiek laimės atnešė
galutinis rezultatas :)
Taigi
pradėjome nuo šiukšlėmis užgrūsto sandėliuko, kuriame anksčiau glaudėsi Meškis,
valymo. Šiukšlių ten buvo beveik iki lubų, tarp duženų, lentų su vinimis ir
čiužinių su styrančiomis spyruoklėmis šuo ir miegodavo. Graudu, tačiau ir toks
varganas būstas Meškiui buvo jo namai, todėl jo valymą šunelis sutiko su
pasisriūbavimais.
Tada
griebėmės medienos laužo, suversto būtent toje vietoje, kur ruošėmės statyti
naują būdą ir stoginę. Pjovėm senas duris, langus, plokštes ir krovėme į
atlaisvintą sandėliuką. Tada aplyginom žemę ir sudėjome pagrindą būdai, kurią
po to parsivežėme iš sodo ir prigrūdome šiaudų. Iš kiemo atkeliavo stoginukė,
kad Meškio indeliuose daugiau niekada nebūtų žemių, vabalų, o vanduo visada
būtų švarus. Galiausiai iššveitėme indelius, perkėlėme grandinę ir jau ruošėmės
nelaimėlį kviesti į naujus polocius, bet nusprendėm, kad pirmiausia reikia
išblaškyti Meškio per dieną kentėtą stresą.
Taigi paskutiniu
„užbėgimu“ su Meškėnu dar nužingsniavome 8 km Nemuno pakrantėmis :) Tada sekė skani vakarienė, susipažinimas
su nauju namuku, įsirausimas į šiaudus ir kritimas į gilų šunišką sapną.
Tetrūko tik lentelės prie būdos angos „Do not disturb“ :))
Nemeluosiu – atidavėm
paskutines jėgas tą dieną... bet, ach, kaip buvo verta!!! Švarus, nukirptas, be
parazitų Meškis gyvena saugioje, tvarkingoje, patogioje būdoje, turiu daugiau
judėjimo laisvės, valgo ir geria gerą maistą ir švarų vandenį... kartotume tą
katorgą dar dešimt kartų :)
Kitą
savaitgalį laukia trečias etapas – kastracija.
P.s.
Tokiomis akimirkomis, kai nuovargis daro savo ir pradedi panikuoti, užtenka tik
pažiūrėti į šalia sulinkusią nugarą ar paliesti tokią pačią prakaituotą ranką
praeinant... Ačiū visatai už draugus, kurie padeda kovoti tavo mūšiuose, ir
tavo mūšiai tampa ir jų. Rita ir Monika, su jumis į žvalgybą kad ir šią
sekundę! Mylim jus:*
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Esame
naujakuriai Šančiuose, todėl pažindinamės su kaimynais etapais. Vieno tokio
etapo metu teko susipažinti ir su Meškiu. Pirmąkart šunį pamačius ištiko šokas
dėl jo kailio būklės ir gyvenamosios aplinkos. Tiek šunelio pirminė išvaizda,
tiek ta vieta, kurioje jis gyvena, matosi nuotraukose.
Pasikalbėjus
su jo šeimininke, paaiškėjo, kad šunį jai paliko į užsienį išvažiavęs sūnus.
Žalingų įpročių apniktoje šeimoje Irena – vienintelė dirbanti. Ir pinigų
Meškiui prižiūrėti ji neturi (bandė kirpti pati – neišėjo, skambinosi į
kiryklas, tačiau kainos pasirodė neįkandamos). Tačiau moteris suvokia
atsakomybę, kuri ateina kartu su gyvūnų auginimu – pati sterilizavo 2
priglaustas kates. Ir liko visiškai be finansų. Ir be suvokimo, jog, kad ir
kaip ten bebūtų, bet šuo taip gyventi negali.
Taigi
mes nusprendėme padėti. Grandiozinis planas yra toks: 1. Sutvarkyti Meškio
kailį. 2. Pasirūpinti visais higienos dalykais (nublusinimas, nukirminimas ir
pan.) 3. Sutvarkyti dalį kiemo (supjauti ir sudėti į rietuvę malkas), kad
atsilaisvintų vieta normaliai būdai ir stoginei maistui pastatyti. 4. Atvežti buvusią
Makso būdą, prigrūstą šviežių šiaudų ir stoginę. 5. Nupirkti naują, dvigubai
ilgesnę grandinę. 6. Meškį kastruoti. 7. Meškį paskiepyti. 8. Prisidėti prie
kaimynų, kurie retkarčiais ateina Meškio pavedžioti. 9. Meškį sučipuoti.
Taigi – jėėėėėj – 6dienį
buvo įvykdyta pirma projekto dalis! :) Meškį nugabenome į vet. kliniką, kur jis
buvo nukirptas. Tie kraupūs kaltūnai svėrė 2,5 kg. Bet – o stebukle – po jais
nebuvo jokių iššutimų ir išopėjimų. Negana to, Meškis ištvėrė visa tai be
narkozės! Tiesa, prie jo darbavosi 5 žmonės, bet vis tiek :) Buvo išvalytos ausys (kurios irgi nebuvo
baisios būklės) ir nukirpti nagai. Be to, Meškiui buvo sušertas preparatas
„milijonas viename“ – kažkas baisiai šūstro, ginantis nuo blusų, erkių,
kirminų, širdies kirminų ir dar kažko (pavadinimą pamiršau).
Po visko parsivežėm
Meškį namo, kur išmaudėme jį su paprastu ir antibakteriniu šampūnu. Ir čia šuns
kančios baigėsi :) Pagaliau išleidome jį į lauką (kur jis
baisiai veržėsi, nes būti viduje nėra pratęs) ir išėjome ilgam
pasivaikščiojimui su nauja šukuosena. Parvedus sekė soti ir skani vakarienė.
Kitą savaitgalį –
antras projekto etapas – kiemo tvarkymas, būdos įrengimas.
Jeigu atsirastų žmonių, kurie norėtų prisidėti prie mūsų pastangų Meškiui
padovanoti visiškai naują gyvenimą, mes su džiaugsmu priimtume pagalbą :) Laukia dar daug išlaidų, bet, svarbiausia,
trūksta rankų kiemui sutvarkyti, kad Meškis galėtų įsikraustyt į naują būdą. O
jei atsirastų tokių, kurie galėtų atvažiuoti jo bent retkarčiais pavedžioti,
būtų išvis fantastika :):)
Jei norit prisijungti prie Meškio fanų klubo, skambinkite tel. 8 611 99440
(Ieva) ir 8 681 52432 (Deividas).
P.s. Labai dėkojame
veterinarijos klinikai Pas Pumą, kurie sutiko mus priimti nesitarus iš anksto,
buvo labai malonūs ir humaniški bei triūsė prie Meškio porą valandų :)
|