| Opisanie: |
Sveiki, aš Milkis! Man dar tik 2,5 mėnesio, tačiau gyvenimo istorija jau labai turtinga. Kadangi likau našlaitėliu, kai man buvo vos 2 savaitės, nuo to laiko manimi rūpinosi žmonės, pas kuriuos atklydo mano mamytė prieš man gimstant. Teko priprasti prie čiulptuko ir kitokio nei mamytės pieno, žmonės gydė mano vos pradėjusias merktis akytes nuo infekcijos, o po to dar ir kraujuojančius viduriukus, tačiau būdamas stipriausias ir didžiausias tarp savo sesučių ir broliuko, su žmonių pagalba įveikiau visas negandas ir toliau augu sveikas. Esu labai mylimas ir manimi labai rūpinasi, tačiau visgi man ieškomi nauji namai, kuriuose būsiu mylimas ir prižiūrimas ne ką mažiau. Kuo esu ypatingas? Esu pieno baltumo, todėl ir esu pavadintas Milkiu. Juoda tik mano uodegytė ir pora dėmelių ant spranduko ir galvytės. Tad esu be galo gražus ir šviesus - tikras angeliukas. Naktimis miegu, o dūkstu kai šviesu. Be to, nuo pat mažens teko nemažai važinėti automobiliu, tad man tai nekelia jokio streso - galėsiu važiuoti į sodą ar į svečius ir palaikyti Jums kompaniją. Esu pripratęs ir prie buto mieste, ir prie žolytės kaime. Kaip kiekvienas vaikas, esu labai padūkęs, tad pralinksminsiu kiekvieną. Na, tikiuosi, jūs nepyksite, jeigu kartais mano šėlionės bus truputį aršokos ar nepagalvojęs kažką pridirbsiu… taip juk nutinka kiekvienam, o man kol kas tiesiog viskas linksma. Jeigu baldus mylėsite labiau už mane, jums išvis nereikėtų jokių augintinių. O jeigu mane mylėsite ir turėsite kantrybės - išmokysite mane savo taisyklių, namie kaip ir pridera kiekvienam katinui turėsiu bent vieną draskyklę, na o nagučius leisiu pakarpyti, bet tik neišoperuoti! Žaidžiant su žmonėmis man labai patinka įsivaizduoti, kad jie yra priešai, prieš kuriuos privalau parodyti visą savo narsą. Bet juk aš nepiktybiškai, žmones aš tikrai myliu ir visą savo laiką leidžiu su jais - su jais ir dūkstu, ir miegu, ir kur nors važiuoju. Trūkumų aš neturiu. Kraiko dėžute naudojuosi nepriekaištingai. Nors viena mano akytė mažesnė už kitą, tačiau aš puikiai matau ir vis tiek esu pats gražiausias. Jeigu jūs galvojate kitaip - tada galite išjungti šį skelbimą. O kad ir toliau ši akytė nekeltų jokių rūpesčių, ją reikės du kartus per dieną tiesiog praplauti akių lašiukais, ir viskas. Nors man tai nepatinka, bet jeigu esate rūpestingas, kantrus ir nepasiduosite mano atsikalbinėjimams, tai pakentėsiu, ir kiekvieną kartą užtruksime vos minutėlę. Argi tai problema?
Be abejo, kaip ir bet kurio kito žmogaus ar gyvūno sveikata, taip ir manąja reikės rūpintis nuolatos: pirkti kokybišką maistuką, duoti tablečių nuo kirminų (du kartus jau esu gavęs), skiepyti nuo ligų ir stebėti, kaip aš jaučiuosi. Taip jau nuspręsta, kad niekada nebūsiu tėtis, tačiau ši operacija dar priešaky, o tuo pačiu man padarys tyrimus, kad žinotumėte, ar neturiu vieno viruso, kuris buvo nustatytas mano mamytei ir kurį nuo jos galėjau irgi perimti. Tikiuosi, kad visgi jo neturiu, o jeigu ir ras - tai nereiškia, kad esu ligonis, tačiau mano imunitetą reikės stiprinti kaip galima geriau, kad gyvenčiau taip pat ilgai, kaip ir kiti katinai.
Nenoriu atrodyti užrietęs savo nosytę, tačiau žinau, kad nebūsiu atiduotas pirmam pasitaikiusiam žmogui. Mano dabartinė žmonių šeima išsaugojo mano gyvybę, mane užaugino ir manimi rūpinasi kaip savo vaiku ir brangenybe, todėl būtinai daug kalbėsis su galvojančiais mane įsivaikinti, kad aš atitekčiau tik tokiems žmonėms, kuriais galima bus pasikliauti, kurie mane priims tokį, koks aš esu, pas kuriuos retkarčiais galės atvažiuoti mano dabartinė šeima manęs aplankyti. Na o aš būsiu visada laukiamas savo dabartinės mamytės, jeigu jūs planuosite išvykti atostogų ir kurį laiką negalėsite manęs prižiūrėti.
Tad kam kritau į akį, o svarbiausia - į širdį, kviečiu skambinti arba rašyti mano žmogiškajai mamytei ir susipažinti! |
