| Aprašymas: |
Aš Rainys. Noriu papasakoti šiek tiek apie save
Kažkur prieš penketą metų mane tokį visą mažutį mažutį rado viena teta kažkur kluone. Kaip dabar pamenu, tilpau tetulei į delną. Vat tame delne ji mane ir atnešė geram diedukui Adoliukui, (ilsėkis ramybėj mano dieduk). Augino mane diedukas ir mylėjo. Užaugau meilėj, tapau gražuoliu katinu. O, taip, nesigiriant, bet buvau pirmas bernas kaime
Gyvenau ir vargo nemačiau, net ir negalvojau, kad vieną dieną neteksiu savo brangaus dieduko, namų ir kaip tądien atrodė - sugrius visas gyvenimas.
Išvežė mane iš mano gimto kaimo į didelį miestą. Baisu buvo tiek, kad rodės širdis sprogs toj dėžėj, miestiečiai ją transportavimo dėže vadina.
Klinika, vėl dėžė, tada kažkokie svetimi išsišiepę, kažką guodžiančio murmantys žmonės, du ne viso protelio šunys, tabunas pasipūtusių miestiečių katinų. Brrrrr , kažkokia tragedija man ta diena virto.
Praėjo savaitė sunkiai. nauja tvarka ir naujas gyvenimo būdas. Įsivaizduokit, gamtinių reikalų atlikimui pristatyta kažkokių dėžių, kur visi lipa ir laimingi kapstosi, man buvo tragedija, aš norėjau bėgt į kiemą, kasiau duris, rėkiau naktim. Bet tie žmonės mane kantriai mokė, guodė ir iš rankos maitino kol aš buvau gilioj depresijoj.
Dabar jau praėjus kuriam laikui, aš jaučiuosi visai neblogai. Moku ir į dėžutę reikalus daryt, neberėkauju naktim, nebedraskau durų. Nebeesu ir pirmas bernas gatvėj, nes mane kastravo. Mėgstu labai glostymus, mėgstu pažaisti ir gulėti prie žmogaus.
Laikas man susirasti savo tikrus namus. Kur Jūs mano naujieji šeimininkai?
Mane rasite VŠĮ “Šlapia nosytė” globoj Vilniuje, tel: 867881833 |
