"Neįmanoma" yra tik nuomonė, o ne faktas...Ir tai įrodė Robio globėja Simona. Norime jai tarti MILŽINIŠKĄ AČIŪ. Turbūt niekada negalėsime atsidėkoti už tai, kad ji ryžosi padėti grįžti į gyvenimą mūsų jau beveik buvusiam nurašytam Robiui. Tokių metamorfozių nesitikėjome. Prieglaudoje tokių, kaip Robis yra dar bent 11, visi jie laukia savojo šanso, nes po kitų 150 globotinių mes tiesiog fiziškai neturime kada jiems suteikti reikiamo ir būtino dėmesio. Jūs galite padaryti tokį patį stebuklą, kokį padarė Simona!
Na, o dabar Robiui laikas ieškoti dar daugiau nei globėjos jį mylinčių namų. "Iš pradžių buvo baisu, slėpėsi visuose siauriausiuose, giliausiuose ir tolimiausiuose namų kampuose (vis dar mėgsta susirasti sau slėptuvę). Bijodavo kiekvieno garso ir garselio. Tiesa, vis dar nejaukiai jaučiasi, kai namie yra svečių, neišlenda iš savo savo konforto zonos (guolio). Namuose tylus, ramus, suloja, tik kam nors beldžiant į duris. Maždaug poros dienų laikotarpyje susigaudė kur gamtiniai reikalai turi būti atlikti. Dar žmogaus, kaip žaidimų partnerio nepriima, žaidžia pats sau vienas :) Bet žino, kad žmogus gali paglostyti, o tai jam patinka. Lauke Robis jaučiasi PUIKIAI... Vaikšto gražiai, eina ten, kur žmogus nori, tiesa vaikštom su petnešom (ko nors išsigandęs, iš antkaklio gali išsinerti). Susitikęs su kitais šunimis, mandagiai apsiuosto, be pykčių :) Grįžęs iš lauko kantriai išlaukia kol nušluostysiu kojytes. Taip pat jau padarytas įvadas komandai „pas mane“ (geriausias atlygis ir paskatinimas - paglostymas). Anksčiau uodega visada pabrukta būdavo, dabar retai tokią pamatysi, baimę keičia smalsumas, o nepasitikėjimą – dėkingumas."
8 685 42471; 8 685 20133; 8 652 4832