Kartais stebuklai neturi galiojimo termino, nors, tenka pripažinti...
Manėm, kad Deizės šansai, kažkur pasimetė, paliko ją prieš kelis metus,
nurūko paskui kitus, o ji tiesiog liko. Gal jau net ir nelaukė.
Deizė į "Naminukų" globą atkeliavo iš Ukmergės daugiau nei prieš
kelis metus. Ją lauke paliko šeimininkė, kuriai reikėjo gultis į
ligoninę. Deizė sušalo, susirgo ir į mūsų globą jau atkeliavo su visa
puokšte sveikatos bėdų. Vos išbridus iš vienos, drauge krisdavom į
sekančią: nuolat besikartojantis šlapimo
takų uždegimas, kačių gripas, atauginėjantys polipai nosiaryklėje. Ko
tik neišbandėm, kiek vaistų, vitaminų, procedūrų ir gydytojų aplankėm,
visiškai sveika ji niekada ir netapo. Banguodavom kartu su ja, o kartu
nubangavo ir ne vienas šeimininkas, kuris jos norėjo, bet... Nenorėjo
jos bėdų.
Ir štai po kelių
metų lyg iš dangaus nukrito Ina su savo vyru, kurie perskaitė jos
istoriją ir pasirinko ją ne dėl grožio, o dėl to, kad Deizė laukė už
visus ilgiausiai. Ir sulaukė!
O gražiausia istorijos dalis ta,
kad jiems atstumas netapo kliūtimi. Ir čia kalbame net ne apie kitą
miestą, o apie kitą šalį! Pasiruošė, atvyko, susipažino ir štai,
šiandien Deizė kartu su savo nauja šeima iškeliavo į Didžiąją Britaniją!
Ir dar toks mažas gražus sutapimas- jos naujų šeimininkų tėviškė, kaip
ir Deizės- Ukmergėje. Ir jiems ir jai, kažkada viskas prasidėjo ten, o
dabar jie atrado vienas kitą kitur. Pagaliau!
Dėl tokių istorijų mes esam gyvi!
