Ši istorija apie kaimo aktualijas, apie mažą ir linksmą taksiuką Lainerį ir absurdiškai liūdnas aplinkybes, kuriomis jam teko gimti ir lyg netyčia išgyventi...

Ar žinojote, kad taksas yra „būdos šuo“? Sveikiname, mums tai irgi buvo naujiena! Bet pasirodo, kad tam tikrų kaimiečių požiūriu būtent taip ir yra, nes mažas (pliusas, nes reiškia „neapės“ šeimininkų) ir daug loja, kitaip tariant - puikiausias kiemo „skambutis“ - tipiškas seno, lietuviško kaimo atributas.

Na, o toliau scenarijus, kuris šokiruos tuos, kuriems gyvūnai nėra tik daiktai: pas 7 metų taksiukę  laikytą prie būdos  iš kito kaimo galo atbėgo kitas taksiukas, kuris nusprendė likti prie savo naujos draugės. Niekas per daug ir neišgyveno dėl šito. Per pačius žiemos šalčius taksė atsivedė daug taksiukų... Kaip šeimynėlė gyveno toliau? Paprastai - negyveno. Visi mažyliai sušalo ir mirė. Išskyrus vieną...

Susipažinkite, čia - šalčius išgyvenęs 2 mėn. taksiukas Laineris. Nors nuotraukos dar iš kaimo, bet šiuo metu jis jau saugus „Naminukų“ globoje. Ieškosime jam šeimininkų, bet pirmiausia norime jį paruošti ("nublusinti", "nukirminti", paskiepyti ir paženklinti). Būsime labai dėkingi, jeigu prisidėsite prie Lainerio procedūrų. Jei tik galite atseikėti nors truputėlį, paaukoti galima į „Naminukų“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Laineriui!“:

VšĮ „Naminukai“
Kodas: 302712405 
A/S: LT 55 7300 0101 3031 2940 (Swedbank) 

P. S. Reikėtų paminėti, kad „taksiukas“ yra be dokumentų (žinoma, kaip ir jo tėvai), todėl teisingiausia jį įvardinti, kaip takso mišrūną, atitinkantį šios veislės išvaizdos bruožus.