Susipažinkite - vaiduokliukas (oi, atsiprašau, katinėlis!) Kasparas. Jo istorija nuo pat pradžių buvo lygiai tiek pat komiška, kiek ir graudi. Tik įsivaizduokite: paskambino dvi rusakalbės moteriškės ir papasakojo, kad iš lauko išgelbėjo mažytį it kruopa kačiuką, išmestą iš namų. Tąkart neturėjome vietų, tad jos pažadėjo šiek tiek „palaikyti“, kol galėsime pagelbėti.

Po savaitės vėl sulaukėme skambučio, kad kačiuką visą savaitę laikė transportavimo dėžutėje paslėpusios laiptinėje, nes negali neštis namo ir bijančios, kad po tiek laiko kačiukui gali nusilpti raumenys be jokio judesio uždarytam dėžutėje. Moteriškių nupasakota situacija kėlė daug klausimų ir kai galiausiai vietoj „išmesto, mažučio, naminio kačiuko“ sulaukėme išstypusio, murzino, laukinio ir besimušančio paauglio, iš pradžių ištiko šokas (kaip jos jį iš viso pagavo? Kaip jis sugebėjo visą savaitę, net negalėdamas apsisukt, gyventi įkalintas dėžutėje), o tada apėmė neviltis... Situacija atrodė be perspektyvų: Kasparas visiškai nenorėjo draugauti, pyko, šnypštė, protestavo ir rodė riebią špygą visai žmogiškai padermei...

Bet... Praėjo mėnuo, gal šiek tiek daugiau, ir šiandien, panašu, kad Kasparas pagaliau suprato ir atleido! Mums atsiskleidė ne muštukas, dvejetukininkas paauglys, o linksmiausias draugas, kuris atėjusius mus pasitinka garsiausia daina ir laukia paglostymų! Na taip, iš snukučio šiek tiek chuliganas ir būdas kaip tikro bernioko, tačiau Kasparas - geras katinėlis. Jam maždaug 6-7 mėn., „nuparazitintas”, skiepytas, kastruotas, naudojasi kraiku.

Vienas stebuklas jau įvyko: Kasparas įrodė, kad jo širdelė pasiruošusi priimti žmogų, bet dabar reikia dar vieno stebuklo… Širdies, kuri norėtų priimti Kasparą į savo namus.

Jei tik galite padovanoti Kasparui gražų gyvenimą, skambinkite „Naminukams“ tel. nr. 8 648 30077 (Vilnius)!