Vakar vakarop sulaukėme skambučio, moters balsas drebėjo, n a ir kaip čia nedrebės -bevedžiodama savo šunį Varnikų kaimo miške, ji rado šį nelaimėlį pririštą prie medžio. 
Atrišti negalėjo, nes šuo buvo supanikavęs ir urzgė. 
Susitarėm, kad pamaitins, o mes dienos šviesoje bandysime išspręsti šį reikalą.
Jausmų daug ir visokių… pilnatis praėjo -šlikštynės tęsiasi.
Mūsų Simona pabuvo supermoterimi, gal per 10 minučių rado kalbą su bėdžiumi, ir nors jis niekaip nenorėjo palikti savo „mirties vietos“ nes , matyt, laukė, KURIS paliko… įlipusi į bagažinę prikalbino ir šį grožį įsiropšti. 
Žodžiu, viskas pakankamai sklandžiai - gražus, stabilios psichikos ir šarpėjaus liežuvį turintis vaikis, matyt, gimęs po laiminga žvaigžde, nes tokiu sezono laiku grybautojų nebėra ir jo laukė lėta lėta mirtis.
Šiek tiek paskalų: Vakare turėjo progos susipažinti su savanorės kalyte Tigra ir tikriausia ją įsimylėti.