Nuo liepos 1 dienos Ukmergės rajone nebeliko beglobiais gyvūnais besirūpinančios tarnybos.
Trejus
metus iš eilės valkataujančius šunis ir kates gaudžiusi bei
prižiūrėjusi bendrovė „Ukmergės butų ūkis“ nutraukia šią veiklą, kadangi
baigėsi su savivaldybe pasirašytos sutarties terminas.
Kol
rajono valdžia suras naują paslaugos operatorių – pasirengs viešam
konkursui ir jį organizuos, beglobiai keturkojai net kelis mėnesius bus
palikti likimo valiai.
Nurodymas – išdalinti gyvūnus
Kur padėti, kam atiduoti 9 šunis ir 8 kates, ką daryti su kiekvieną rytą prie prieglaudos palikta mažų kačiukų vada?
Uždarytos Ukmergės beglobių gyvūnų prieglaudos darbuotojai liepta per mėnesį ištuštinti pastatą.
Jei globotinių išdalinti nepavyks, jų laukia eutanazija.
„Kai
tai sužinojau, negalėjau patikėti savo ausimis. Apie prieglaudos
uždarymą dviems likusiems jos darbuotojams buvo pranešta tik išvakarėse.
Nors paimk tuos vargšus gyvūnėlius ir išvežiok po namus tokį sprendimą priėmusiems valdininkams“, – piktinosi ukmergiškė Rita Ž.
Kaime
sodyboje gyvenanti gyvūnų mylėtoja iš šios prieglaudos jau yra
pasiėmusi tris kates ir keturis šunis, tai siūlo padaryti ir savo
pažįstamiems bei draugams.
Pasibaigė veiklai skirtos lėšos
Netoli Krikštėnų, Pijorų II kaime moderniai suremontuotoje buvusioje fermoje Ukmergės beglobių gyvūnų prieglauda veikė nuo 2012 metų birželio mėnesio.
Bendrovė „Ukmergės butų ūkis“ patalpas už 1000 litų arba beveik 290 eurų per mėnesį nuomojo iš bendrovės „Šunų kaimas“.
400
patalpose su apšiltintomis grindimis ir gera ventiliacijos sistema buvo
įrengta 16 voljerų šunims ir 8 – katėms, narvų plotas nuo 2,5 iki 9
kvadratinių metrų ploto. Vienu metu čia buvo galima sutalpinti iki 30 –
40 gyvūnų.
Paprastai kas mėnesį prieglaudoje nuolat būdavo apie 15 – 20 šunų ir apie 30 katinų.
Prieglaudoje dirbo administratorius ir du prižiūrėtojai, buvo sudaryta partnerystės sutartis su veterinarijos gydytoja.
Pirmaisiais
prieglaudos darbo metais rajono biudžetui jos išlaikymas kainavo
daugiau nei 300 tūkstančių litų, per dvejus sekančius metus tam skirta
po 80 tūkstančių litų.
„Tokia suma savivaldybei yra per didelė našta, ieškome būdų, kaip ją palengvinti.
Dar
iki šiol su bendrove „Ukmergės butų ūkis“ neatsiskaityta už pirmus
prieglaudos išlaikymo metus – esame skolingi 219 tūkstančių litų.
Benamiais
gyvūnais tikrai pasirūpinsime, rengiamės skelbti naują konkursą,
ieškome norinčių šia veikla užsiimti – juk entuziastai tai gali atlikti
žymiai geriau nei tie, kuriems šį darbą įpirštume per prievartą“, –
kalbėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys
Jackūnas.
Pasak jo, su bendrove „Ukmergės butų ūkis“ sutartis dėl beglobių gyvūnų šiemet buvo pratęsta ir pasibaigė birželio 30 – ąją.
„Daugiau jos tęsti nebegalime, kadangi jau išnaudoti visi šios paslaugos teikimui skirti pinigai.
Kol jų neatsirado, negalime skelbti ir naujo konkurso“ , – teigė S.Jackūnas.
Administracijos direktorius neatmetė galimybės, kad tokius padarinius galėjo įtakoti ir minėtos bendrovės vadovų neūkiškumas.
Nuo
liepos 1 dienos bendrovei „Ukmergės butų ūkis“ paskirtas vadovauti
naujas direktorius – Giedrius Pocius. Paklaustas, ar įmonė dalyvaus
naujame konkurse, jis atsakė, jog to dar nežino.
„Pasiskaičiuosime savo išlaidas ir jei kaina savivaldybei tiks, galbūt“, – sakė jis.
Vien
per praėjusius metus, nuo kovo 25 – osios ( nuo šios dienos buvo
pasirašyta sutartis su savivaldybe ) iki gruodžio 31- os dienos,
bendrovės „Ukmergės butų ūkis“ bešeimininkių gyvūnų gaudymo ir
priežiūros sąnaudos sudarė daugiau nei 118 tūkstančių litų, o patirta
nuostolių – beveik 15 tūkstančių litų.
Iš
118 tūkstančių litų turėtų išlaidų beveik pusė – 60 tūkstančių buvo
skirta trijų darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, 34 –
pastato nuomai ir komunaliniams mokesčiams, 24 – gyvūnų pašarams ir
veterinarinei priežiūrai, kurui, telefoninio ryšio paslaugoms ir kt.
Gyvūnų globa rūpi tik savanoriams
Lietuvos
gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus vadovė Danutė Navickienė
patikino, kad Ukmergės rajono savivaldybės valdžia nėra jokia išimtis ir
elgiasi taip pat, kaip ir kitų šalies savivaldybių vadovai.
„Beglobių
gyvūnų likimas jau daugybę metų šalyje yra atiduotas tik savanoriams ir
paprastiems žmonėms, kuriems dėl to skauda, kurie nėra abejingi
Nors
įstatymai ir įpareigoja rūpintis benamiais gyvūnais savivaldybes, jų
valdininkai visur „nusiplauna rankas“, viską nori sutvarkyti be pinigų,
neskirdami nė skatiko.
Benamis
gyvūnas jiems – kaip sanitarinis objektas, netgi žemiau už šiukšles.
Šiukšlių rinkimui skiriama žymiai daugiau dėmesio ir pinigų, nei toms
gyvoms ir viską jaučiančioms būtybėms.
Valdininkams yra patogiau įkurti sanitarinę tarnybą ir skirti minimaliai lėšų masinei benamių gyvūnų eutanazijai.
Labai
liūdna, bet taip yra. Lietuvoje veikiančių sanitarinių tarnybų
vienintelė užduotis – surinkti ir nužudyti visus valkataujančius
keturkojus. Jų darbo principai, požiūris yra išlikę nuo sovietinių laikų
ir, deja, nesikeičia“, – kalbėjo D.Navickienė.
Pasak
jos, benamiai gyvūnai Lietuvoje skaičiuojami tūkstančiais, kasdien
kiekvieną jų prieglaudą pasiekia po 8 – 10 mažų kačiukų ar šuniukų.
D.Navickienės
teigimu, situacija ženkliai pasikeistų į gerąją pusę, jei žmonės būtų
skatinami, šviečiami sterilizuoti savo gyvūnus.
„Tik sterilizacija gali padėti, o ne tabletės ar hormoniniai vaistai, sukeliantys vėžinius susirgimus.
Savivaldybės, seniūnijos galėtų apie tai skelbti, reklamuoti ir finansiškai prisidėti.
Deja,
šiandien laimi tie, kurie vargšą gyvūną paspiria, nuodija, o tie, kurie
jį pašeria, pastogę jam surenčia – yra vaikomi, ujami.
Tai
yra visos Lietuvos žmonių bėda. Nėra jie susitelkę ir vieningi, garsiai
nereikalauja iš savivaldybių, kas šios deramai vykdytų savo pareigas.
Gaila,
bet Lietuvoje nėra ir stiprių ir iniciatyvinių grupių ar vienos jas
apjungiančios. Kelios didesnės pavienės veikia ir, deja, kapstosi tik
„savo smėlio dėžėje“, – teigė pašnekovė.
|