Naujienos 12-17:

Šioje situacijoje atsirado žmogus, Rasa, kuris sutiko pašerti katinėlius, kol šerėjos nebus. Labai apsidžiaugėme, nurodėme, kad Rasa gali pirkti maistą Rainiuko sąskaita. Ligoninėje ta skambinusioji, Vita, buvo 1-3 dienas.

Šiandien sulaukiau skambučio su didžiausiais priekaištais, kad Rasa netinkamai šėrė kates ir yra kalta, kad trys jų įlindo į kažkokį kavinės sandėlį. Gavau įžeidinėjimų pliūpsnį, krūvą grasinimų, kad nemokame globoti kačių, kad buvo patikėti katinėliai, o Rasa šėrė ne tik juos, kitus dar pašerdavo, nenuvydavo, dėl ko anos trys liko alkanos ir t.t. Pylėsi krūva nenormalių kaltinimų.

Baisiausia, kad p. Vitai nerūpi, jog sandėlyje įstrigusios katės jau tris dienas, svarbu grasinti, kad organizacija bus apjuodinta, nes kol jos nebuvo, trys katės įlindo į sandėlį.

Norėta padėti, o dabar liks traukti tas kates su gaudykle iš to sandėlio.

Rasa sutvarkė visą jovalą, iškuopė krūvas šiukšlių, kurias palikdavo neva šerėjai, mylintys kates. Rasa aiškino apie galimybę statyti spec. tvarkingas šeryklas, sterilizacijų svarbą, tvarką ir t.t. Matyt, tai ir nepatiko.  Kitą kartą šios moterys pagalbos tiesiog nesulauks. Labai negražu padedančiųjų atžvilgiu. Būkite atsargūs, savanoriai!

Gaila, kad sandėly įstrigusios katės "gelbėtojoms" nerūpi. "Įkišote jas ten, patys ir traukite" - štai ką sako p. Vita. Suprantama, kodėl kaimynai pasipiktinę. Deja, su žmonėmis, kurie mato tik save pasaulyje nieko nepadarysi. Kačių gaila ir tiek.

Pradžia:

Įsivaizduokite, kad Jūs gulatės pirmadienį į ligoninę (jau po keturių dienų). Namuose problemos, lauke šeriate 2 sterilizuotas kates ir 2 liepos mėn. gimimo paauglius. Visi keturi katinėliai neturi jokių šiltų dėžių - jų ten nėra kur pastatyti. Vienas kačiukas jau serga. Dvi PSP katės laukinukės, o du mažyliai leidžiasi glostomi, draugiški. Reikia juos kažkur padėti iki to pirmadienio. Deja, "kur beskambinu, niekas NENORI padėti" (čia prašome suprasti, kad savanoris sėdi, bambą krapšto ir žaidžia žaidimus - kam padėt šiandien pageidautų, o kam - nelabai), "visur skambinu, niekas NIEKO nedaro" (be jokių abejonių, juk minėjau, ką veikiame), "susikūrę organizacijas ir NIEKAM nepadeda"... Klausai, klausai, ramiai paaiškini situaciją (nors kraujas verda), kad padėsi, kuo gali - ieškosi tokių pat žmonių, kurie dar turi namuose vietos, kurie gyvena netoli, kurie galėtų pašerti... Kur tau - ar gi tai pagalba? Atvažiuok, susirink! Tada vėl sulauki krūvos priekaištų, grasinimų, kaltinimų.

O dabar įsivaizduokite, kad jums jau 5 metus skambina visos Lietuvos žmonės, Jūs nė minutei negalite padėti telefono, jei norite nepraleisti skambučio ar žinutės, laisvė ir ramybė - svetimos, užmirštos sąvokos. Kas sekundę Jūsų prašoma pagalbos sužalotam, partrenktam, ligotam gyvūnui, pasakojama apie siaubus, vykstančius su gyvūnais, apie visas savo asmenines problemas,  ir NIEKADA GYVENIME nesusimąsto, kad kas minutę ir be šios istorijos girdite dešimtis tokių ir dar baisesnių situacijų, kurios Jus kažkodėl įpareigoja kažką daryti, kažkaip padėti. Ir kam visa tai?! Kažin, ar kiekvienam skambinančiam galima diagnozuoti lėtinį nervinį išsekimą, ko negalima pasakyti apie aktyvius savanorius - gyvūnų gelbėtojus. Todėl labai skaudu ir pikta, kad žmonės net nenori gilintis ir suprasti, kaip viskas vyksta. Juk nėra taip, kad keli šimtai jau išgelbėtų gyvūnų kažkur įmetami ir laimingai sau gyvena (ir ten, kažkur, dar galima tūkstančius įmestei). Kiekvienas su savo ligom, su savo poreikiais, kiekvienas turi laikiną globėją, su kuriuo nuolat turi bendrauti, teikti globos priemones, konsultuoti, išklausyti. Kiekvieną gyvūną bent kelis kartus turi vežti į gydyklą, organizuoti jo gydymą, priežiūrą, skiepus, sterilizaciją. O kur dar jo fotografavimas, reklama, valandų valandas užimanti šeimininkų atranka! Kada visa tai spėti, jei esi dirbantis, paprastas mirtingasis?

Visų beglobių čia ir dabar tiesiog nėra kur padėti. Gaila, kad ne kiekvienam duota tai suprasti.