Gruodžio 16, jau gana vėlų vakarą, beskubančią namo, sustabdė ant šaligatvio tupinti ir graudžiai miauksinti katytė. Kiekvienas jos vos vos girdimas MIAU buvo toks širdį veriantis, toks prasmingas ir išraiškingas, kad man nekilo jokių abejonių “Dar viena katulė išmesta, kaip nereikalingas daiktas, neuzteko buvusių šeiminikų namuose nei vietos, nei kąsnelio maisto , nei lašelio meilės”. Lauke šaltis, gyvūnėlis nesugebės susirasti sau šiltesnės vietukės, maisto, prisitaikyti prie naujų ir tokių žiaurių jos gyvenimo pasikeitimų, ji pasmerkta lėtai žūčiai. Pagailo man jos, parsinečiau ją namo, pamaitinau, apžiūrėjau. Katytė labai miela, graži, labai smulkutė, nepaprastai gražaus veidelio. Ji sveikutė, naudojasi tualeto deže, neišranki maisteliui. Labai megzta dėmesį ir būti glostoma, namuose elgiasi kaip tikra princesė užtikrintai, ramiai ir santūriai, nesiaubia namus, nelipa užuolaidomis, nedrąsko tapetus. Labai jauki mergytė, isskirtinai rami.

Deja, visam laikui jos pasilikti, tikrai, negaliu. Mano vieno kambario butelyje, jau gyvena2 katinai. Labai tikiuosi, kad atsiras žmonės, galintys suteikti jai pastovius, šiltus namus. Šią gražuolę mergytę savo namuose galiu priglausti tik iki sausio 13 dienos ,turiu išvykti ilgesniam laikui.