Animal Care | Viltis miršta paskutinė

Viltis miršta paskutinė - Kosmonauto istorija

Jūs neįsivaizduojate, kiek daug kartų mums buvo užduoti žeidžiantys klausimai – kodėl jūs užsiimate benamiais, kam jums tie svetimi rūpesčiai, kodėl jūs aukojate tiek savo laiko ir pinigų šiai veiklai? Kartais neturime laiko atsakymams į kvailus klausimus, numojame ranka ir skubame toliau į gelbėjimo operacijas, o kartais taip nėra jėgų, kad tiesiog nutylime ir stengiamės mažiau bendrauti su tais žmonėmis, kurie niekina pagalbą silpnesniam. Jei paklaustume kokio sportininko ar keliautojo, kam jis eikvoja tiek savo laiko, jėgų ir pinigų, turbūt būtume nesuprastos – juk smagu, juk čia malonumas! Bet brangieji, ir mums malonumas gelbėti beglobius, mums išgelbėta gyvybė daug vertingesnė už naują snieglentę ar kelionę į tolimą šalį! Mes nesakome, kad nenorime ir sau pramogų, bet negi viskas turi būti tik “man” ir “mano”? Negi geras darbas yra vertingesnis už daiktą? Puikiausias pavyzdys – Kosmonautas: kai jis atsirado pas mus, turėjome daug rūpesčių dėl kitų ligonių (juk globojame apie 70 gyvūnų!), taigi tokio “svečio” su baisiai sužalotu kūnu tikrai nelaukėme. Tiesiog gavau skambutį, kad po balkonu guli sergantis katinas, grįždama iš klinikos su kitu sunkiu ligoniu užvažiavau į kiemą patikrinti, ar informacija tikra. Ką ten bekalbėti “sergantis” – po balkonu gulėjo katinas, pajuodęs nuo voliojimo po automobilio padangomis ir su didžiuliu atviru lūžiu – prisipažinsiu, styrantis kaulas tikrai šokiravo. Veterinarai nedrąsiai siūlė nupjauti koją, nes lūžiai buvo baisūs, sakau “nedrąsiai”, nes jie žino, kokios mes esame – dėl gyvūno padarysime viską, imsimės visų priemonių, kad jam padėti, ir neklausome tų, kurie sako, kad geriau paaukoti vieną, kad pagelbėti kitiems. Ne, brangieji, tais, kurie jau papuolė pas mus, mes pasirūpiname iki galo, nes tikime, kad likimas pats juos atvedė į mūsų rankas. Mes tikime savo darbo kokybe, o ne kiekybe – kad ir kaip sunku, bandysim padėti visiems, kurie prašo, nesvarbu, kiek pastangų ir lėšų tai pareikalaus, ir nebandysime dirbtinai pritempti kuo didesnių “skaičių”, juk svarbu ne tik pats gelbėjimas, bet ir tolimesnis gyvūno likimas- jo padovanojimas į tinkamas rankas (kas užtrunka kartais net kelerius metus). Sakysit – pamišusios. Gali būti, bet nė kiek to nesigailime, gailime tik savo artimųjų, kurie mato mus sunkiomis akimirkomis ir nesugalvoja, kaip mums palengvinti mūsų darbus, ir liūdėdami jie dar labiau liūdina mus pačias. Kaip jau žinote iš ankstesnės istorijos, Kosmonauto koja buvo “sutaisyta” – įdėtas strypas, plokštelės, koja sudėta į langetę. Iš pradžių viskas klostėsi lyg ir neblogai, bet po kelių savaičių Kosmonautas nustojo koją minti, nustojo ėsti, darėsi nelaimingas, o strypas iš kojos pradėjo lįsti laukan, žeisdamas odą ir darydamas žaizdas. Nesuskaičiuosim kiek kartų lėkėme į Kauną kai tik pastebėdavome, kad Kosmonautas nelaimingas – po darbų, pavargę, vėlais vakarais... Nepadėjo net strypo trumpinimas ir daugybė perrišimų. Pasiryžome dar vienai operacijai – strypą teko visiškai pašalinti ir koją surinkti iš gabaliukų iš naujo. To reikėjo, kadangi senieji metalai, turėję laikyti kaulus ir padėti jiems gyti, išsivaikščiojo ir darė tik žalą, o ne naudą. Nauja operacija pareikalavo daug stiprybės – labai bijojome dėl Kosmo sveikatos, ar jis pakels dar vieną operaciją, taip pat buvome perspėtos, kad koja truputį sutrumpės. Pasiryžome viskam, nes nenorėjome, kad Kosmo būtų trikojis, o ir jo koja rodė gyvybės ženklus - nepūliavo, nedžiuvo, taigi ji buvo visiškai gyva ir dar “remontuojama”. Tikėjimas ir pasiryžimas atsipirko – Kosmonautas vis dar turi savo kojytę, nors truputį ir trumpesnę, bet jis ją mina, jos nebekanda, jis linksmesnis, valgo pilnais žandais ir verčia mus tikėti, kad save aukojame ir “plėšomės” ne veltui. Visa ši istorija turi ir juodąją pusę – ne tik fizinis ir moralinis nuovargis mus slegia, bet ir sąskaitos iš veterinarų už jų kartais tikrai auksinį darbą. Pirmąją operaciją skaitytojų dėka jau pavyko apmokėti, už ką esame labai dėkingos, bet naujoji operacija taip pat bus nepigi – mums reikia surinkti 100 eurų, kad apsimokėtume gydytojams. Labai daug išlaidų padengiame pačios, apie tai skaitytojai net nesužino, bet kai netikėtai atsiranda tokie sunkūs ligoniai, būna sunku surasti papildomų lėšų, juk mes tokie patys paprasti dirbantys žmonės kaip ir jūs, tik turintys keliasdešimt kartų daugiau gyvūnų. Labai prašome prisidėti prie Kosmonauto išlaidų padengimo – mums reikia bent 10 žmonių, kurie nepagailėtų po 10 eurų – galbūt nenueisite šiandien į kavinę papietauti, bet pagelbėsite tam, kas pats sau pagalbos suteikti negali. Būsime be galo dėkingos už supratingumą ir palaikymą – geriau pamišusios, negu beširdės, kaip aš sakau. Nepamirškite – Kosmo netrukus žvalgysis ir naujų namų, pagalvokite, pasitarkite savo namuose ir šeimose – gal būtent pas jus atsirastų vietos jaunam, labai gražiam apelsininiam ilgakojui katinui? Norinčius prisidėti prie Kosmonauto operacijos, kviečiame paaukoti: Pavedimo nurodymas: Kosmonauto operacijai VšĮ „Miesto katė“ Įmonės kodas: 302720537 Banko sąskaita: LT227300010136031102 Taip pat turime ir PayPal sąskaitą norintiems prisidėti iš užsienio, mūsų PayPal sistemoje naudojamas el. paštas yra info@miestokate.lt Tel. nr. 863005977 (Ingrida), 860877481 (Sandra).

„Miesto katė“ VšĮ
info@miestokate.lt

LT 62 7300 0101 3059 5181
http://www.gyvunusterilizacija.lt

Share with friends

sandrute
Source: „Miesto katė“ VšĮ
Source link: http://www.gyvunusterilizacija.lt/lt/news/view/id/128235

Posted: 2017-02-20
News ID: 53094
Announcement views: 4999

« back

Comments can be left by signed-in users only.