„Naminukų“ vasara buvo nuspalvinta ne tik saulės spinduliais, bet ir visai šalia žydinčios pievos nesiderinančiais vaizdiniais bei emocijomis... Teko gelbėti ne vieną pasmerktą kačiukų vadą, į kuriuos žiūrint tarsi akmuo gerklėj strigdavo. Kai atvažiuoji gelbėti ir matai, jog pavėluota, bet žinai, jei paliktum, dar po kelių dienų rastum tik jų negyvus kūnelius. Kai sulauki skambučio su pagalbos prašymu dėl kačiukų, kuriems „kažkas su akim...“, ir jau važiuodamas susitaikai, jog tas nekaltas „kažkas“ iš tikrųjų slepia tai, kad greičiausiai kačiukas jau be akių...

Ir didžiajai daliai tokių pas mus patekusių mažylių tenka užimti narvelius pusmečiui, o kartais metams ir ilgiau. Ilgas gydymas ir desperatiški bandymai išsaugoti nors tai, kas liko iš akyčių (jei liko), vaikystė narvelyje, kasdienės bjaurios procedūros, vėliau paauglystė ir keistas laukimas. Šalia esančių narvelių „kaimynai“ spėja pasikeisti jau po tris kartus, o jie vis dar laukia. Nes svečių žvilgsnius ir širdis užkariauja grožis, o ne negalia. Jie įpranta, kad į juos beveik niekas ir nežiūri, nebent tik žvilgteli su klausimu „o tokius irgi kas paima?“ arba „o kur jūs juos vėliau dedate?“. Ir tai skaudina - ir juos, ir mus. Nes jie yra tie, kuriuos iš paskutiniųjų gelbėjame, investuodami didžiules lėšas, vien dėl to, kad tikime: jie turi turėti šansą į normalų gyvenimą ir turėti viltį būti kažkieno pamilti. Ir taip jie užima vieteles ilgam, todėl per tą laikotarpį, kol jie pas mus, galbūt dešimtys sveikų ir gražių kačiukų praranda galimybę atkeliauti čia ir greit rasti namus. Ar tai teisinga? Turbūt neegzistuoja vienareikšmiškas atsakymas. Tačiau egzistuoja širdis, kuri ne visada apskaičiuoja ir ne visada žino atsakymus, galbūt ne visada ir elgiasi „teisingai“...

Pristatome Jums tris katinėlius iš šios vasaros gelbėjimų, kurie iš mažylių baigia tapti tikrais „vyrais“, o jų bėdas sprendžiame iki šiol. Skopas su Moku ir dar dviem broliais buvo išgelbėti iš Antakalnio mikrorajono rūsio, į globą pateko būdami jau kritinės būklės (dar gydant vienas iš katinėlių neišgyveno). Dabar broliams maždaug 6 - 7 mėnesiai. Katinėlis Janas (pilkai rainas) išgelbėtas iš Pilaitės mikrorajono statybvietės kartu su broliais, jie taip pat atkeliavo „išvirtusiomis“ akutėmis, dabar Janui maždaug 5 - 6 mėnesiai.

Bandydami sudėti jų gyvenimuose „paskutiniuosius štrichus“, praeitą savaitę atlikom dvi operacijas: Skopui ir Janui puvo pašalinti nematančių akių likučiai, užsiūtos akiduobės (kurios laikui bėgant atrodys dar geriau) bei atliktos kastracijos. Tokios pat operacijos laukia ir Mokas, operacijai norėtume užrašyti jau šią savaitę. Už katinėlių operacijas dar nesumokėta, bet manome, jog už kiekvieno operaciją teks pakloti po 50 - 70 eur.

Draugai, labai prašome Jūsų palaikymo... Tokie gelbėjimo projektai mums kainuoja daug visomis prasmėmis, todėl visada gera žinoti, jei Jūs - kartu, ir kad ne mes vieni galvojame, jog reikia jiems padėti. Jei galite prisidėti prie mūsų vienaakių trijulės operacijų, paaukoti galite į „Naminukų“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydami: „Akytėms!“:

VšĮ „Naminukai“
Kodas: 302712405 
A/S: LT 55 7300 0101 3031 2940 (Swedbank) 

Emigrantai irgi turi galimybę daryti gerus darbus, tam turime PayPal sąskaitą:

https://www.paypal.com/cgi-bin/webscr?cmd=_s-xclick&hosted_button_id=CABVSA6HNQBQA