Vienos kalytės sapnas arba Greta ieško naujų šeimininkų

Tie sapnai sapneliai... Ir kokių tik jų nebūna. Ne veltui apie juos sakoma: „tūkstantis kitų mano gyvenimų – sapnai“. Juk sapnuojame visi... Tikime, gražūs - išsipildo, blogus norisi kuo greičiau pamiršti. Bet visi žinome, kad blogą sapną pamiršti nėra taip paprasta. Sako, sapnas tėra iliuzija, apgaulė, priešinga tam, kas tikra. Bet ar tikrai sapnas taip labai nutolęs nuo tikrovės? Ar iš tiesų jis tėra melagis, kurio šnekos neišsipildo? Hm..?
Dar sako, sapnuoja ir gyvūnai. Taip taip, ne tik prabyla žmonių kalba Stebuklingąją Naktį, bet ir sapnuoja. Šuneliai sapnuoja skuodžiantį tolyn zuikį (žiū, miegodami jau krutina kojytes, jau kažkur „bėga“, vejasi), skanų kauliuką, ir daug kitų gražių dalykų. Be to jie sapnuoja savo mylimą šeimininką, tą vienintelį žmogų, kuris visada turėtų būti šalia. Sapne jie kartu žaidžia, šunelis išdykauja, bėga, loja, atneša numestą pagaliuką ir žiūrėdamas į akis meilinasi savo vieninteliam šeimininkui. Toks sapnas yra gražus, o nubudus jį norisi prisiminti vėl ir vėl.
Deja, bet ne visada sapnai būna mieli, linksmi ir gražūs. Būna liūdnų, blogų ar net vadinamų košmarų. Vieną iš pastarųjų ir susapnavo šio straipsnelio herojė – žavi juodo kailiuko savininkė Kudliukė. Tiesa, sapnas prasidėjo labai gražiai: švietė saulutė, ji vaikščiojo lauke su savo šeimininku, žaidė, lakstė po pievą besivaikydama nukritusius medžių lapus ir be galo džiaugėsi gyvenimu. Tik... Labai netikėtai pakilo stiprus vėjas, virš galvų susitvenkė juodi debesys. Pasidarė tamsu ir labai šalta. Sapnas prarado visas spalvas, liko tik juoda ir balta. Šeimininkas pradingo, o Kudliukė liko viena vidury pievos. Labai norėjosi pabusti mažytei, bet kad ir kaip stengėsi, suprato, kad tai neįmanoma. Nes tai jau buvo ne sapnas, tai buvo žiauri tikrovė.
Ilgai klaidžiojo vieniša dūšelė ieškodama savo šeimininko, verkė, prašė praeinančių žmonių pagalbos... Bet niekas nekreipė dėmesio į jos maldaujančias ir prašančias akis. Kudliukės kelyje pasitaikė visokių žmonių: blogų, gerų, retkarčiais paglostydavusių jai galvytę ar numetusių kokį kąsnelį kitą. O mažoji žiūrėdama į akis ir norėdama atsidėkoti vizgindavo uodegytę ir laižydavo rankas. Kalytė neprarado vilties surasti savo mylimą pradingusį šeimininką.
Vieną dieną klajoklė pamatė, kad kažkokie žmonės ruošiasi ją sugauti. Ji visiškai nesipriešino tam, manydama, kad pagaliau sutiks savo mylimą žmogų. Deja deja... kalytė sugauta, uždaryta į narvą ir įkelta į automobilį, važiuojantį ne tuo keliu, kuriuo ji ėjo ieškodama savojo žmogaus. Išsigandusi, liūdna, apsiverkusi... Širdelę baisiai sopėjo iš skausmo.
Pabudo mažutė jau už grotų, tamsiame narve su grėsmingu ant kaklo užkabintu kalinio numeriu 207. Suprato Kudliukė, atsidūrusi kalėjime, kuriame gyvūnai nebetenka savo vardų ir iš kurio gyvas išeina tik vienas kitas... „Na, nejaugi jis manęs neieško? Nejaugi aš tapau nereikalinga?“ Laikas tiksėjo nenumaldomai greitai. Kalytės ir toliau niekas nepasigedo ir neieškojo. Vis dažniau iš mažos širdelės prasiverždavo aimana, kurią lydėjo atodūsis ir ilgesingas nusivylimas sudužus lūkesčiams. Nusprendusi, kad čia gyvenimas ir baigiasi, ji atsisakė bendrauti, nustojo ėsti. Nesinorėjo nieko, tik numirti. Juk šalia nebuvo jo, mylimo šeimininko. Kam tada gyventi?
Ten pat gyvenantys likimo broliai kiek įmanydami stengėsi praskaidrinti naujokei nuotaiką. Svarbiausia neatsisakyti maisto ir viltis. Viltis ir tikėti... Nes tik tai padeda išgyventi. Tik iš jų, taip pat likimo ir šeimininkų nuskriaustųjų, Kudliukė ir sužinojo, kad jos šeimininkas ją paliko ir niekada nebeieškos. Jausdama kitų šunelių draugystę ir palaikymą mažutė kaip galėdama stengėsi pamiršti šį baisų ir slogų sapną. Ji vylėsi, kad ateityje ją lankys tik gražūs, linksmi ir spalvoti sapnai. Kad gražus ir šviesus rytojus pagaliau išauš!
Norime Jus nuraminti, kad Kudliukė jau nebe toje baisioje įstaigoje. Ir košmarų daugiau nebesapnuoja. Ją iš ten ištraukė ir laikinai į savo namučius priėmė labai šauni mergina, norėjusi pagelbėti kuriam nors nelaimėliui. Juodoji gražuolė ją tiesiog užbūrė. Ji taip narve šokinėjo, taip prašė ją pastebėti ir vestis namo... Kad nieko kito nebeliko.
Kudliukė – tikra gražuolė. Vidutinio ūgio, ilgo plauko, namuose rami, paklusni, draugiška su žmonėmis ir kitiems gyvūnams, nelipa ant lovos, moka duoti leteną. Lauke su pavadėlių eina gražiai. Kalytė yra jaunutė, jai apie 2 metus, todėl lauke mėgsta paišdykauti. Juk apie toki augintinį galima tik pasvajoti. Jeigu Jūs susidomėjote šiuo mielu padarėliu ir norite jam suteikti tikrus, nuolatinius namus, jeigu norite ją nuraminti pasakydami, kad praeitis tebuvo baisus sapnas, skambinkite tel: 864500098.

Share with friends

Organisation: LGGD, Vilnius branch animal shelter

Posted: 2012-01-14 | updated: 2012-04-22
News ID: 25481
Announcement views: 8574

« back

Comments

Rozocka (2012-02-16)

Po sterelizacijos Gretra atrodo žvali. Labai greitai mokasi komandų. Leteną mokėjo duoti, dabar moka sėdėti, pas mane, negalima. Ji labai-labai miela, kur gi Jūs, šeimininkai?

Rozocka (2012-01-26)

Egita ačiū:) Labai prašau visu, įdėkite kas galite kalytę į facebooką, nes po 2-jų savaičių reikės ieškoti globos. Susiklosčius aplinkybėms, globėja turi po 2-jų savaičių išvažiuoti į Angliją.

Egita (2012-01-26) (foto)

Labai gražus, Rozocka, tavo Džerikas:), o Kudliukės žvilgsnis (ir šypsena) - nuperkantys:)

Pipirina (2012-01-25)

O aš sakyčiau - Mis Šypsena.

Rozocka (2012-01-24)

Šitas gražuolis mano Džerik:) Tikras Romeo šalia Džuljetos:)Tiesiog Greta buvo pas mane svečiuose, susipažino su Džeriku ir katinu Markizu. Markizui nepatiko viešnia, bet Džerik iš pradžių susižavėjo gražuole, bet po to suprato, kad katinas meilesnis prie širdies ir sėdėjo jau šalia katino:)

Egita (2012-01-24) (foto)

Ir pozuoti matosi, patinka, ir atrodo, kad tuoj prašneks, jau tokia protinga atrodo:). O kas tas gelsvas padabintas kaspinu gražuolis ant sofutės?

Rozocka (2012-01-15)

Ačiū labai už kalytes viešinimą:)

Birute-j (2012-01-15) (foto)

Mis Foto 2012.

Birbė (2012-01-14)

Edda, dar į kokį 15min įdėk, delfį, Tu kaip atstovas spaudai :) Bet nuotraukos, o jau šunelio gražumas, tokia išraiškinga marmūzėlė :DD išpuoštas, šalikutis parištas, kaspinėliai :DDD seniai taip nesimėgavau nuotraukomis, suuuper, šaunuolės jūs abi :) O paskutinėj nuotraukoj tipo senbuviai pažindinasi su naujoku :DD aptarinėja kažką :DD Gražu

Edda (Gyvunugloba.lt) (2012-01-14)

Ikeliau i skelbiu.lt.

S.ginte (LGGD, Vilnius shelter) (2012-01-14)

Šiandien prie mano namų žirmūnuose bėgiojo per kelią panašus šuo, man rodos patinėlis, nes Tobiui nepatiko jis/ji. Gal kas pasigedot?

Comments can be left by signed-in users only.