Edda (Gyvunugloba.lt) (2018-01-08)

Kadangi pats kukulis man nieko nepasakoja, teko "per aplinkui" šiek tiek sužinoti. Vaikis protarpiais užklysdavo pas vieną žmogų, kur budavo pamaitintas, kaip pasakoja "rankas palaizydavo, pamiegodavo ir vel iseidavo". Kur - nezino, kas seimininkai - taip pat. Tik tas atstumas nuo "uzklydimo" iki radimo vietu mane siek tiek glumina. Ir taip galvoju, ir kitaip - ar tokio amziaus katineliui tai iveikiama. Ir tas jo socialumas, noras visada salia tureti zmogu vercia galvoti, kad seimininkus tikrai turejo. Bet kodel tada toks liesas? O pats kacius be galo grazus, letas, ramus. Kol kas daugiausiai miega (miegui iesko kuo vesesnes vietos) ir vis dar neturi vardo ;-)

Edda (Gyvunugloba.lt) (2018-01-04)

Pasipildė mūsų "retos gretos"... Ypatingas vaikas. Tokio ramaus dar niekada neteko turėti. Kur padėsi, ten ir rasi. Absoliutus tinginys, kuriam kol kas nelimpa joks vardas. Tvarkingas, iš pat pirmos minutės visus reikalus atliko ten, kur ir priklauso. Meilus. Glaustosi prie žmogaus, laižo rankas, paimtas ant rankų tik įsipatogina ir murkdamas snaudžia. 100% naminukas. Kol kas ir neaišku ar pabėgęs, ar kam nereikalinga Kalėdine dovana tapęs.