LT | EN | RU | LV | PL | EE    Lithuania | Latvia | Estonia
 
 
 
Add new   Print   

Returned home

Description:

PRAŠAU PAGALBOS!
2012.12.31. Vilniuje, Žibuoklių gt. (Markučių raj.) dingo didelė, stamboka, juoda, trumpo plauko, panaši į labradorą kalė. Ypatinga žymė - papilvėje kabo ataugėlė.
Ieškau jau visą mėnesį. Maldauju padėkit surasti. Radusiems dosniai atsilyginsiu.

Features: slow, vaccinated
Pets name: Džulka
Pet species: dog
Number of pets: 1
Breed: Crossbreed
Sex: female
Sexual activeness: neutered/ spayed
Age: 4-8 years
Height category: big (more than 60 cm above ridge)
Hair type: smooth-haired
Color: black, black
Locality: Lithuania, Vilnius City, Vilnius
User: Marija 777

Advertisement ID: 53284
Posted: 2013-02-05 | updated: 2013-07-11 | deactivated: 2013-07-11
Announcement views: 24469
Previous pet status: Missing pet

Comments

Cherry (2013-08-03)
Įstabi istorija. Pamokanti. Dziulka pati pasirinko, su kuo gyventi, sugrįzusi į senuosius namus, bet ką jau čia. Gera zinoti, kad esama tokių zmonių, ačiū, kad pasidalinote ir ačiū už tikėjimą ir atkaklumą.
Marija 777 (2013-08-01)
DIEVAS PADARĖ STEBUKLĄ : MANO KALYTĖ DŽULKA, KURIOS IEŠKOJAU PUSĘ METŲ , ATSIRADO!!! ŠLOVĖ DIEVUI!!! Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie padėjote ieškoti Džulkos. Ir noriu padrąsinti visus , kurie ieškote savo dingusių gyvūnų: nepraraskite vilties, nenuleiskite rankų, ieškokite ir rasite, o svarbiausia melskitės, prašykite Dievo pagalbos, šventųjų užtarimo ir jūsų gyvūnas atsiras. Tikėkite, kad Dievas tikrai daro stebuklus, jei meldžiatės su tikėjimu. Džulkos atsiradimo istorija tai patvirtina. Stiprybės, vilties ir tikėjimo linkiu visiems, kurie ieškote savo dingusių gyvūnų. O dabar, jeigu turite laiko ir noro, paskaitykite šią neįtikėtiną istoriją, kurią aprašiau skiltyje ,,Likimai“. 2011 m. spalio mėn. 15 d.(šeštadienį) , važiuodama iš Rudaminos, prie kelio pastebėjau valkataujantį šunį. Sustojau, priėjau prie jo.Tai buvo kalytė. Ji atrodė gana prastai: kailis nušiūręs, išplikęs. Ji buvo labai, labai liūdna. Pirmiausia pagalvojau, kad tai labai senas šuo, kuris išėjo iš namų numirti. Man buvo jos labai gaila, bet tada niekuo negalėjau jai padėti, negalėjau jos pasiimti, nes mašina buvo pilnai pakrauta, be to važiavau ne viena. Palikau jai maisto ir nuvažiavau. Grįžusi namo, neturėjau ramybės, vis galvojau apie tą valkataujančią kalytę. Todėl pirmadienį vėl nuvažiavau į tą vietą jos pasižiūrėti.Važiuodama taip meldžiausi: ,,Dieve, jei tai kalytei reikia pagalbos, tai leisk man ją sutikti, o jeigu nesutikiu, tai galvosiu, kad jai viskas gerai, kad ji grįžo namo arba kas nors ją pasiėmė ir daugiau nebeieškosiu.‘‘ Nuvažiavusi po dviejų dienų, pamačiau ją toje pačioje vietoje, tik kitoje kelio pusėje. Tai buvo tiesiog neįtikėtina. Supratau, kad jai tikrai reikia pagalbos. Pasikviečiau ją į mašiną. Ji iš karto įšoko ir atsisėdo. Jai buvo tas pats, kur nori, ten vežk. Supratau, kad ji neturi namų, kad yra išmesta arba pasiklydusi. Ilgai važinėjau su ja po aplinkinius namus ir klausinėjau žmonių, gal tai jų šuo, gal žino kieno jis. Deja, šeimininkų nesuradom. Žmonės sakė, kad tikriausiai ją kas nors atvežė ir išmetė. Buvau labai pasimetusi, nežinojau ką daryti. Pasiimti į namus jos negalėjau, nes namie turiu dar du šunis: vienas lauke, kitas – namuose. Bet ir palikti jos čia ilgiau valkatauti negalėjau. Man buvo jos labai gaila. Ji žiūrėjo į mane tokiomis liūdnomis, pagalbos maldaujančiomis akimis. Paskambinau į kelias gyvūnų prieglaudas, bet jos atsisakė ją priimti, nes neturėjo vietos. Todėl visdėlto parsivežiau ją namo.Pavadinau ją Džulka. Mes labai susidraugavom. Džulka džiaugėsi, kad dabar čia bus jos namai ir aš ja rūpinsiuos. O štai po savaitės Džulka padarė man siurprizą: atsivedė penkis šuniukus. Tai buvo didelė staigmena, nes visai nesimatė, kad ji nėščia, kad laukiasi šuniukų. Tai bent staigmenėlė: priglaudžiau ją vieną, o dabar šeimyna padidėjo dar penkiais šuniukais. Rūpinausi Džulka ir jos mažyliais. Šuniukai buvo gražūs, sveiki. Kai paaugo, padaviau skelbimą ir padovanojau juos. Žmonės, paėmę šuniukus, buvo jais labai patenkinti,. Taigi, mažyliai turėjo savo namus, savo šeimininkus. O Džulka liko pas mane. Mes labai susidraugavom. Aš ją labai mylėjau ir ja rūpinausi. Manau, kad ji taip pat mane mylėjo ir buvo dėkinga, kad priglaudžiau, kad pasirūpinau ja ir jos mažyliais. Galvojau, kad kartu gyvensime visą gyvenimą. Bet įvyko tai, ko net blogiausiame sapne negalėjau susapnuoti. Džulka pas mane buvo pragyvenusi jau 1 metus 2,5 mėnesius , kai 2012.12.31 įvyko nelaimė: Džulka staiga dingo iš mano kiemo. Išleidau ją į kiemą pabėgioti, o kai išėjau pakviesti namo, jos neradau. Iš karto širdyje pajutau, kad kažkas atsitiko, kad įvyko kažkokia nelaimė. Juk ir ankščiau ją išleisdavau į kiemą, bet ji niekur nebėgdavo. Ieškojau jos savo ir aplinkinėse gatvėse, bet niekur neradau. Pagalvojau, gal ji išsigando fejerverkų, kažkur nubėgo ir netrukus grįš. Bet Džulka negrįžo iki vidurnakčio. Naujus Metus sutikau labai liūdnai. Kitą dieną iš pat ankstyvo ryto pradėjau Džulkos paieškas. Vėl apėjau aplinkines gatves, klausinėjau žmonių, dalinau savo tel. nr. ir prašiau, kad paskambintų, jeigu ją pamatys. Nuo tada prasidėjo intensyvios Džulkos paieškos, kurios tęsėsi pusę metų. Klijavau skelbimus gatvėse, padaviau skelbimą internete ,,Gyvūnų globa“, ieškojau gyvūnų prieglaudose, ,,Grindoje‘‘. Kai žmonės pranešdavo, kad matė panašų šunį, važiuodavau jos ieškoti, bet, deja, nerasdavau arba tai buvo kitas šuo. Vasario 5 d. paskambino moteris ir pasakė, kad matė Džulką Saulėtekyje, Plytinės gatvėje. Ji tvirtino, kad tai tikrai Džulka, nes matė ataugėlę papilvėje (tai ypatinga jos žymė). Tuoj pat nuskubėjau jos ten ieškoti, bet ,deja, neradau. Kartu su ta moterimi išklijavome skelbimus Saulėtekyje ir net Dvarčionyse. Daugybę kartų po to važinėjau į Saulėtekį, klijavau skelbimus, klausinėjau žmonių ar nematė Džulkos Plytinės, Saulėtekio, Pylimėlių gatvėse, aplinkiniuose soduose. Važiuodavau ir į kitas vietas ieškoti Džulkos, kai žmonės pranešdavo, kad matė panašų šunį. Važinėjau 3 mėnesius po visą miestą jos beieškodama. Beveik kasdien peržvelgdavau skelbimus internete ,,Gyvūnų globa‘‘ ir labai nusimindavau, kad nėra jokių žinių apie Džulką. Bėgo dienos, savaitės, mėnesiai nesėkmingų Džulkos paieškų, o ji taip ir neatsirado. Kasdien galvojau apie Džulką, labai nervavausi ir pergyvenau dėl jos. Visokių minčių buvo: gal kur valkatauja, šąla, badauja, o gal kas nuskriaudė, ką blogo padarė, gal žuvo. Nežinojau, kas atsitiko, kur ji yra. Ta nežinia mane labai kankino. Visai nusikamavau jos beieškodama. Išgyvenau didžiulį stresą dėl Džulkos dingimo. Nuo pat pirmosios Džulkos dingimo dienos pradėjau melstis ir prašyti Dievo, kad padarytų stebuklą, kad Džulka atsirastų. Prašiau šv. Marijos, šventųjų pagalbos ,užtarimo. Pradėjau melstis devyndienius į šv. Judą Tadą- gelbėtoją iš beviltiškos padėties, į šv. Filomeną – stebukladarę, į šv. Pranciškų – gyvūnų globėją, į šv. Antaną, kuris padeda surasti, kai ką nors pameti, į šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlę ir į šv. Mikalojų - stebukladarį. Meldžiausi pusę metų ir tikėjau, kad Dievas išklausys mano karštų maldų ir šventųjų užtarimo ir padarys stebuklą: Džulka atsiras. Maždaug tris mėnesius žmonės skambino, pranešdami, kad matė panašų šunį. Važinėjau, ieškojau, bet, deja, neradau Džulkos. Po to jau niekas nebeskambino. O aš ir nebežinojau, kur važiuoti jos ieškoti. Kasdien melsdavausi ir peržvelgdavau skelbimus internete. O kai kas nors paklausdavo, ar Džulka atsirado, tai atsakydavau, kad dar ne, bet aš meldžiuosi ir laukiu stebuklo. Sausio 2d., kai Džulka buvo ką tik dingusi, klausydama per ,,Mažąją studiją‘‘ laidą ,,Dievo žodis‘‘, išgirdau kunigo žodžius: ,,KELIAS, LAUKIMAS, STEBUKLAS‘‘. Iškarto supratau, kad šie kunigo ištarti žodžiai yra Dievo pažadas man. 3 mėn. visur važinėjau, ieškojau Džulkos, po to jau nebežinojau, kur važiuoti ieškoti, todėl dar 3 mėn. meldžiausi ir laukiau stebuklo. DIEVAS IŠKLAUSĖ MANO KARŠTŲ MALDŲ , ŠVENTŲJŲ UŽTARIMO IR PADARĖ STEBUKLĄ : DŽULKA ASIRADO! Liepos 4 d. vėlai vakare, apie 24 val. man paskambino vyriškis ir pranešė, kad matė Džulką, einančią gatve.Jis sakė, kad niekada neskaito skelbimų, o šį kartą kažkodėl tai perskaitė mano skelbimą prie ,,Halės‘‘ turgaus ir važiuodamas namo apie 24 val. kaip tik pamatė Džulką. Aš paklausiau, o kodėl jis taip įsitikinęs, kad tai būtent mano šuo.Jis atsakė, kad visi požymiai sutampa ir netgi pastebėjo papilvėje ataugėlę. Abejonių neliko - tai tikrai mano Džulka. Todėl netrukus nuvažiavau susitikti su tuo žmogumi. Jis parodė man namą, kiemą ir duris, pro kurias įėjo Džulka. Buvo jau apie pusė pirmos nakties, todėl negalėjau nieko išsiaiškinti. Priklijavau skelbimą prie tų durų ir grįžau namo. Šį kartą širdis jautė, kad ten tikrai mano Džulka. Galvojau, kad turbūt žmonės ją surado valkataujančią ir priglaudė namuose. Tikėjausi surasti Džulką ir parsivežti namo. Todėl ryte labai anksti 5 val. atsikėliau ir nuvažiavau prie to namo. Žiūriu: kažkoks žmogus stovi prie mano skelbimo ir skaito jį kažkam, kalbėdamas mobiliuoju telefonu. Aš susidomėjau, priėjau arčiau ir išgirdau tokius žodžius : ,,Aš ją iš karto pažinau.“ Tuomet aš paklausiau:,,O ką jūs žinote apie šitą šunį?‘‘. Jis atsakė : ,,Tai mano šuo.“ Pagalvojau, kad tas žmogus turbūt surado Džulką, ją priglaudė ir todėl dabar sako, kad tai jo šuo. Aš pasakiau, kad tai mano šuo, kurio aš ieškau jau pusę metų. Tuomet tas žmogus paaiškino, kad šitas šuo, kurį aš vadinu Džulka, yra Bagira , kuri gyveno pas jį jau 10 metų, bet po to pabėgo ir buvo dingusi 1 metus ir 3 mėnesius. O sausio 4 dieną ji atsirado, pati grįžo namo. Tuomet aš paklausiu :,,O kur ji dabar yra?‘‘ Jis atsakė: ,,Namuose“. Aš paprašiau, kad tas vyras man leistų nors pamatyti Džulką. Bet jis skubėjo į darbą, todė pasiūlė man atvažiuoti 17 val. susitikti su ja. Kai tas vyriškis nuėjo, aš įėjau į kiemą, kur gyvena Džulka ir tikėjausi pamatyti ją nors per langą. Ėmiau šaukti: Džulka, Džulka, Džulka. Ir štai pro vieną pravirą langą pasirodė Džulka. Ji atsistojo ant užpakalinių kojų, priekinėmis atsirėmė į palangę, iškišo galvą, ir aš ją pamačiau. Nors nemačiau jos visos, nemačiau tos ataugėlės papilvėje, bet širdimi jaučiau, kad tai tikrai Džulka. Aš taip susijaudinau, pamačiusi Džulką po pusės metų paieškų, kad net apsiverkiau. Verkiau ir kalbėjau su Džulka. Sakiau , kaip džiaugiuosi ją suradusi ir matydama, sakiau, kad labai pergyvenau, kai ji dingo ir labai ilgai jos ieškojau. Nežinau, ar ji suprato. Džulka kelis kartus buvo pasirodžiusi. Ji prisiminė savo vardą. Verkdama atsisveikinau su Džulka iki vakaro. Grįžusi namo, dėkojau Dievui už stebuklą, kurį padarė, kad Džulka atsirado. Labai jaudinausi prieš šį susitikimą, nes nežinojau, kaip Džulka mane sutiks, ar prisimins, ar džiaugsis mane pamačiusi. Taip pat nerimavau dėl jos šeimininkų elgesio: kaip jie mane sutiks, ar leis man pabūti, pabendrauti su Džulka. Buvau labai susijaudinusi ir dėl to, kad viskas pasisuko taip netikėtai. Juk sužinojusi, kur yra Džulka, aš galvojau, kad žmonės ją surado ir priglaudė, kad galėsiu ją pasiimti ir parsivežti namo. Važiuodama ryte, pasiėmiau jos pavadėlį, nes tikėjausi ją parsivežti namo. Bet reikalas pasisuko visai netikėtai. Pasirodo, kad tas žmogus ją ne priglaudė, kaip aš maniau, o yra jos šeimininkas. Tai jo šuo. Džulka pati grįžo pas savo buvusius šeimininkus. Tai bent naujiena! Man tai buvo didžiulė staigmena. Kai ieškojau Džulkos pusę metų, niekada net nepagalvojau, kad ji surado savo buvusius namus, savo šeimininkus, kad grįžo pas juos. Galvojau, kad, geriausiu atveju , ją kas nors priglaudė. Važiuodama į susitikimą su Džulka, galvojau, kad tie žmonės turbūt nenorės man jos atiduoti, nors dar turėjau mažą viltį parsivežti ją namo. Dabar aprašysiu susitikimą su Džulka. Įvažiuodama į kiemą, pastebėjau, kad tas žmogus, kurį buvau sutikusi ryte, vedasi Džulką ant pavadėlio. Greitai išlipau iš mašinos ir pakviečiau Džulką. Ji iš karto pribėgo prie manęs, labai džiaugėsi, laižė man veidą. Aš labai susijaudinau, apsikabinau Džulką ir verkiau. Pagaliau mes susitikom po pusės metų. Tai buvo labai jaudinanti mūsų susitikimo akimirka. Labai džiaugiausi, kad Džulka pagaliau atsirado, kad ji gyva, sveika. Džulka buvo linksma, laiminga.Atrodo, kad jai gerai pas tuos žmones, kad ja gerai rūpinasi, prižiūri. Daug ką sužinojau apie Džulką. Jos ankstesnis vardas Bagira.Jai 11 metų. Netgi sužinojau kada jos gimimo diena: balandžio 10 diena.Pasirodo ji gimusi per šv. Velykas. Tie žmonės ją paėmė mažą ir išaugino. Ji jau kelis kartus pas juos buvo atsivedusi šuniukus. Pasirodo, kad Džulka pas juos atėjo sausio 4 dieną. Kokia protinga, pati rado kelią ir grįžo pas savo buvusius šeimininkus.Pas mane dingo gruodžio 31 d., o pas juos buvo sausio 4 d. Vadinasi ji tik 3 dienas kažkur klaidžiojo. Tai buvo pati geriausia naujiena. Ji ilgai neklaidžiojo, nevalkatavo. Tai svarbiausia. O aš taip pergyvenau dėl jos . Galvojau, kad ji kelis mėnesius kažkur valkatauja išbadėjusi. Liko tik neaišku, kaipgi Džulka atsirado kelyje į Rudaminą, kur aš ją ir radau. Pasirodo, kad jos buvęs šeimininkas anksčiau dirbo už Rudaminos ir kartais ją veždavosi kartu. Matyt, ten ji pabėgo iš mašinos ir pasiklydo. Ji ten valkatavo apie 2 savaites, kol aš ją suradau ir pasiėmiau. Džulka pas tuos žmones buvo pragyvenusi 10 metų prieš dingimą. O pas mane ji pragyveno 1 metus ir 2,5 mėn. Taigi, Dievas viską sutvarkė geriausiu būdu: Džulka laiminga, kad grįžo pas savo buvusius šeimininkus, tie žmonės taip pat laimingi, kad Džulka atsirado po 1 metų ir 3 mėn. Tik man liūdna, kad Džulka jau nebebus pas mane, kad gyvens pas savo buvusius šeimininkus. Bet teks su tuo susitaikyti. Tie žmonės labai geranoriškai sutiko mane ir leido, kada tik norėsiu atvažiuoti aplankyti Džulką, su ja pabendrauti. Atsisveikindama su Džulka verkiau. Man buvo labai sunku matyti ir suvokti, kad mano Džulka dabar turi kitus namus, kitus šeimininkus. Buvo labai sunku tuo patikėti ir su tuo susitaikyti. Aš žiūrėjau kaip Džulka eina su savo šeimininku namo ir verkiau. Po savaitės vėl buvau nuvažiavusi aplankyti Džulkos . Šį kartą aplankiau ją namuose, kur ji dabar gyvena. Džulka ir vėl labai džiaugėsi mane pamačiusi. Pabendravau su Džulka, pasikalbėjau su jos šeimininko žmona ir jos dukrele. Įsitikinau, kad Džulkai tikrai gerai pas jos buvusius šeimininkus. Ji ten mylima ir gerai prižiūrėta. Džiaugiuosi, kad Džulka linksma ir laiminga. O man belieka pasiguosti ta mintimi, kad galėsiu lankyti Džulką ir bendrauti su ja. Štai kokia nuostabi istorija! Dabar liūdysiu , kad Dievas tikrai išklauso mūsų maldų ir daro stebuklus, jeigu tik meldžiamės su tikėjimu ir pasitikime Juo. Dievas padarė stebuklą: Džulka rado kelią ir per 3 dienas grįžo pas savo buvusius šeimininkus, pas kuriuos buvo pragyvenusi 10 metų.Bet juk aš galėjau to niekada ir nesužinoti. Būčiau dar ilgai jos ieškojusi ir pergyvenusi dėl jos. Labai keista, kad tų žmonių dukra matė mano skelbimą, priklijuotą ant stulpo dar sausio mėn. Ji pasakė tėvams, kad kažkas ieško jų šuns, bet jie nepatikėjo. Nesuprantu, kodėl jie nepagalvojo, kad Džulkos ieško tie žmonės, pas kuriuos ji gyveno, kai buvo dingusi. Mergaitė netgi norėjo nuplėšti skelbimą ir nunešti tėvams parodyti, bet kažkodėl to nepadarė. Juk tie žmonės galėjo perskaityti mano skelbimą ir man pranešti, kad Džulka grįžo namo, bet kažkodėl taip neįvyko. Matyt Dievas to neleido, nes norėjo šiais Tikėjimo metais suteikti man nuostabią malonę: išbandyti ir sustiprinti mano tikėjimą. Aš pusę metų meldžiausi ir tikėjau, kad Dievas išklausys mano maldų ir padarys stebuklą: Džulka atsiras. Ir ištiesų Dievas išklausė mano maldų ir padarė stebuklą: po pusės metų išvadavo mane iš slegiančios nežinios ir leido sužinoti, kur yra Džulka. ŠLOVĖ DIEVUI !!!
Usnė (Būk mano draugas) (2013-07-11) (foto)
Eina sau, kokia fantastiška istorija :)
NikaID (2013-07-11)
Va cia tai naujiena!!!! Bravo!
Rita R. (2013-07-11)
Džiulka ATSIRADO!!!!!! (ankstesnį komentarą ištryniau, nes jame buvo dezinformacijos). Pasirodo, kalytė dar sausio 4 d. (pabėgo per Naujuosius, išsigandusi fejerverkų) pasirodė pas savo pirmuosius šeimininkus, su kuriais gyveno 10 m., Kauno g. Tie labai apsidžiaugė, nes iš jų ji buvo pabėgusi daugiau nei prieš metus (kiek žinau, Sigitos šeima Džiulką paėmė iš Grindos), ir dabar jau nebegražins kalytės. Sigita juos supranta, nes 10 m. ir 1 m. gerokai skiriasi, o ir tai, kad kalytė atrado kelią ir grįžo pas savo pirmąją šeimą rodo, kad ten ji jautėsi saugi, mylima ir prižiūrima, kokia bus ir dabar. Va taip va, kokių tik stebuklų žemėj nebūna :)
Edda (Gyvunugloba.lt) (2013-07-11)
http://www.gyvunugloba.lt/lt/fates.search/g.55282 ;-)
Rita R. (2013-07-11)
Comment deleted by user
Gruodinukas (2013-04-30)
Monika, jokių galimybių, kad čia ta pati gali būti, visiškai skirtingi šunys.
Rita R. (2013-03-01)
Džiulka vis dar ieškoma. Nei viena iš rastų kalyčių nėra ji. Juodukė iš Bajorų labai panaši, P.Sigita buvo nuvažiavusi, bet visgi ne ta (šios kalytės šeimininkai, mano žiniomis, atsirado). Panašu, akd Džiulka klaidžioja Antakalnyje, Pylimėlių, Plytinės gatvės, panaši kalytė buvo pastebėta prie Antakalnio "Iki".
Rita R. (2013-02-21)
Ne, ne ta, Džiulka stamboka, o kailiukas kaip labradoro.
Irene (Lesė) (Gyvunugloba.lt) (2013-02-17)
Matau, kad šios kalytės http://www.gyvunugloba.lt/lt/main/g.53639 kailis ilgesnis, bet gal Džulkos nuotrauka labai sena? Negali būti ji?
Rita R. (2013-02-16)
Dėmesio gyvenantieji Dvarčionyse, Antakalnyje, Pavilnyje, N.Vilnioje ir Markučiuose! Labai reikalinga Jūsų pagalba ieškant šios labai draugiškos kalytės. Būkite atidesni eidami namo, paklauskite kaimynų, ar kas jos nepastebėjo, papasakokite, kad tokia ieškoma. Šeimininkė labai labai, išties LABAI ieško savo Džiulkos. Buvo pora skambučių iš Antakalnio bei Plytinės g., kad kalytė (ar bent panaši į ją) buvo ten pastebėta, bet kol p.Sigita nuvažiavo, kalytė vėl kažkur nuklydo. Skelbimai yra visur - tiek popieriniai iškabinti, tiek internete sudėti. Ką tik ir pas mus buvo atėjusi su skelbimais klausti, ar kas Džiulkos Belmonte nematė. Užtat tik dabar ir sužinojau, kad tai ta pati geraširdė moteris, kurios sūnelis prieš penkerius metus su draugais grįždamas iš Belmonto krioklių prie žirgyno rado tada vos penkių mėnesių likimo valiai vėlų rudenį paliktą šunytį ir parsinešė namo. Tas šunelis - mano Lakis, dabar jau penkerių su puse gražuolis šunius, o P.Sigita yra angelas sargas, kurio dėka mano Lakutis išvengė valkatavimo, bado, šalčio, žmonių žiaurumo, Grindos, parvo ir visų kitų beglobiams gresiančių baisybių. P.Sigita neapibarė vaiko, kad partempė namo benamį, bet išmaudė šunelį, pamaitino, atlaisvino jam kampelį prisiglausti, nors namuose ne vieną savo gyvūną turi, o kitą dieną ėjo vaiku ir šuneliu vedina per visą mūsų gatvę nuo namo prie namo klausinėdama, gal kieno šunelis pasimetė. Atėjo ir pas mus - taip Lakis atsirado mūsų namuose. Jaučiuosi labai dėkinga ir skolinga p.Sigitai už patį puikiausią draugą pasaulyje, tad labai labai prašau Jūsų visų pagalbos atsilyginti jai už gerumą gerumu. Tai išties labai šiltas ir rūpestingas žmogus, išties kamuojamas nežinios dėl savo numylėtinės likimo.
Juratukas (2013-02-05)
O jos Grindoje nera buve? Jus ten dazniau lankotes (vilnieciai). Zinau ta jausma - netekti gyvuno.
SasananA (2013-02-05) (foto)
Nelabai vėlai, štai ankstesnis šios šunės skelbimas http://gyvunugloba.lt/lt/missing/g.52666 . Aš ir pati pastarąjį skelbimą mačiau gal sausio vidury Vilniaus centre, nufotografavau ir pasidalinau juo per FB Gyvybės vagonėlių puslapy. Labai norisi tikėti, jog Džulką priglaudė geros širdies ir beglobiams neabejingas žmogus, tačiau vis tiek būtų geriausia, jei ji grįžtų pas tikruosius jos šeimininkus :-( Kol kas reikia neprarasti vilties, nes būna, jog šunys ir po kelių metų grįžta pas tikruosius šeimininkus :-) Tačiau labai linkiu, kad Džulkai grįžti pas tikruosius jos ieškančius šeimininkus neprireiktų ir kelių mėnesių :-)
Birbė (2013-02-05)
Vietovė neatitinka, bet būna, kad pavežėja kas nors ir pameta http://www.gyvunugloba.lt/lt/found/g.53228
Birbė (2013-02-05)
Vėlokai kreipiatės,
LauraV (Priglausk (neturi prieglaudos)) (2013-02-05)
O Grindoje ieskojote? ten panasi i labradoro misrune yra, tik amzius ne tas, bet tikrai galejo suklysti http://www.gyvunugloba.lt/lt/found/g.53234


Comments can be left by signed-in users only.


Statistika Online: 94

News

07.09 Koncervai katems
07.01 papildas Hyaloral sanariam katem/sunim . Gal kam?
06.23 JONAVA. Dovanojama šunytė (Pasiliko sau)
06.22 JONAVA. Dingo šuo
06.08 Globa RASTA Globos ryžam katinėliui (11)
06.05 TIUTĖ ir SIMUTĖ (papildyta) (9)
06.03 Atiduodu maistą katėms (6)
06.02 Dingo katytė Ausyte , Vilnius Kapsų g Grizo (1)
05.25 Arnikos bėdos (18)
05.12 JONAVA. Ieškomi namai katytei Pilkei

Comments

Wilmante (17:29) >>
ačiū labai Linai R. - 50 eur. Simutė labai stresuoja palikta klinikoj, pyksta, į maistą...
Alusia (17:48) >>
Irene, 2 savaičių manau tikrai pakaktų, jei ji stresuotų anksčiau paimčiau paleisti,...
Irene (16:11) >>
Alusia, o kiek laiko reiketu perlaikyti? Ji laukinuke? Stacionare negalima butu perlaikyti?
Wilmante (14:38) >>
tiesa, dar darė vakar echoskopą, visi organai pagal amžių kaip ir nieko, išskyrus inkstų,...
Wilmante (14:31) >>
dėkui, Alusia,kad domitės, pas mus nieko gero, vakar Simutę nuvežėm į stacionarą, kasdien...
Alusia (12:12) >>
Aš duosiu priemones, maistą, kraiką tik pagelbėkite su vieta, prašau
Alusia (10:56) >>
Probleminiame kieme atsirado galimai nėščia katė, labai, labai ieškau pagalbos perlaikyti ją...
P.nijole (19:33) >>
Mindrajos puslapyje pakomentuota taip: Mirė 2020.06.24.
Vyta (13:39) >>
neblogai sakyciau :)
Kukusas (11:57) >>
Kažkaip liūdnokai skamba likimas nežinomas. Gal vis tik kam nors įdomus jo tikrasis likimas....
Alusia (10:20) >>
:)
Polio-mama (10:09) >>
Taigi, čia pastelinė marmurytė :)
Alusia (14:06) >>
Čia Ex Žaibo, silpniausio Arnikos kačiuko video, dabar ji Sagutė, suklydau aš, galvojau visi...