Sveiki,
Mano vardas Sonia.
Taip, tai aš, ta pati Sonia iš tos eilinės neeilinės istorijos.
Aš jaučiuosi
puikiai ir turiu daug laiko, tad nusprendžiau, kad tiesiog privalau
padėkoti visiems geriems žmonėms, kurie atsisaukė į mano
močiutes pagalbos prašymą mane pagydyti.
Mane vakar aplankė
ir pasakė, kad atsirado labai gera Ponia Janina V iš Vilniaus, kuri
mano gydymui paaukojo net 150 eurų. Todėl aš noriu padėkoti savo
ir mano močiutės vardu. Man sako, kad mano mociutė dabar yra
ligoninėje, kaip ir aš, ir nerimauja dėl mano likimo, taip kaip ir
aš dėl jos. Todėl siunčiu savo murkiantį būčkį poniai Janinai
ir visiems kitiems, kurie prisidėjo prie mano gydymo, Jūsų dėka
mes abi greičiau pasveiksim.
Turiu prisipažinti,
kad iki tos dienos kol patekau čia, aš tikrai blogai viską
užuodžiau, o taip sakant, jeigu negali pauostyti ir nežinai kas
tai, tai geriau nevalgyk. Todėl šiandien mano gydytojai mano, kad
man reiktų atgauti svorį. Aš labai stenguosi, nors mano močiutė
dalinosi su manim kuo galėjo, bet tokio skanaus maisto aš dar
nebuvau ragavusi, todėl pirmas porą dienų net bijojau prisiliesti.
Maža kas. Bet dabar jau viską valgau noriai, juolab, kad galiu
viską gerai apuostyti.
Panašu, kad aš dar
čia kurį laiką pabusiu. Man sako, kad turiu pabaigti antibiotikų
kursą ir pasveikt iki galo, kad neatkrisčiau. O man atrodo, kad aš
jau sveika. Kas čia tokio, kad aš laiks nuo laiko nusičiaudau, bet
aš jau normaliai kvepuoju ir neapsnargliuoju savo kailiuką ir viską
aplink. Na bet reikia klausyti gydytojų.
Taip pat, man
pranešė netikėtą naujieną, kad iš ligoninės aš keliausiu ne
atgal prie konteinerio, o pas savo naują šeimininkę į šiltus
namus. Nekantrauju susipažinti.
Kaip smagu, kad yra
tiek daug gerų neeilinių žmonių.
Jūsų, murkianti
eilinė Sonia
|
