Vingio parke savaitgalį atsirado nauja būtybė (senbuviukus jau pažįstame), apie kurią pranešė geraširdžiai katinukų maitintojai. Sužalotas paaugliukas, labai draugiškas, lipšnus, klykiantis visa gerkle iš siaubo ir nesusipratimo. Kažkas atsinešė ir paleido, "kur ėst duoda". O kad mažių kiti katinai sumušė, tas lėkė kažkur, išsilupo nagą, šis pradėjo pūti, negalėdamas normaliai lakstyti ir gintis kažkur įlindo, persipjovė pilvą - nė motais. "Juk katės gyvybingos: pačios ėsti susiranda, išgyvena Černobylio sąlygomis! A, dar gi tos 9 neišsenkančios gyvybės!" Ar mes primatai tokiu mąstymu, ar pasaulyje visai nebeliko vietos žmogiškumui?
Nepaisant, kad jau tikrai nebėra kur kitšti visų tų ligoniukų, šito palikti negalėjome. Vėl paimtas, vėl gydomas. Išoperuotas nagas, sutvarkyta pūvanti, siaubingai skausminga žaizda, susiūtas pilvas.
Kas šitaip galėjo pasielgti su vargšu gyvūnu - neaišku. Žinoma tik viena, kad tas kažkas, kas Vingio parke paleido bejėgį mažylį atsikratė problemos ir vargu, ar apie tai bent sykį prisiminė.

Vingiukas - tobulas, mažas, maždaug 4-5 mėn. katinukas. Beprotiškas draugiškas, mielas, švelnus linksmuolis. Žmogus jam - geriausias pasaulyje draugas, dėmesys - dižiausia ir brangiausia dovana. Dėk prie širdies šį katinėlį, tuoj pasidarys lengviau, ramiau, geriau. Jei priglausite Vingiuką, kasdien turėsite mylintį, Jūsų iš darbų grįžtant laukianį draugą, kartu gaminantį vakarienę ir ištikimai visuomet būnantį šalia.

Reikalinga Vingiukui globa iki padovanojimo. Taip pat būsime dėkingi, jei prisidėsite prie gydymo ir išlaikymo. Ačiū.