Dovanojamas paaugliukas Naisas, ilgesingų akių svajoklis. Naisas pas mus atkeliavo iš Kalvarijų g. 160 kiemo. Dar pavasarį mama atsivedė penkias dovanėles. Dabar visi globojami Šiaurės miestelyje.
Tykus, ramus drovuolis. Net ir pagautas paskutinis iš šeimynos, tikriausiai vėl tas drovumas. Kuo ilgiau žiūri, tuo labiau primena paauglį mokinuką, nepopuliarų, kuris per pertraukas visada vienas, kažką mintija, svajoja. Būtinai įsimylėjusį gražiausią klasės mergaitę be jokios vilties sulaukti atsako. Pats nežino, nesusipratėlis, koks jis gražus, koks didelis ir dailiai nuaugęs, kokių lieknų, ilgų kojų, plačių, juodų, užburiančių akių, koks protingas ir ištikimas. Toks neišsilukštenęs Deividas Bekhamas, varvina seilę dėl Viktorijos ir net neįtaria, kad po kiek laiko visos pasaulio viktorijos ir ne, virš lovų kabinsis jo portretus.
Užtat kai įsidrąsina, išsitiesia kiek ilgas, leidžia glostyti savo šilkinį, purų, baltą kailį, verčia pilvuką ir žiūri žiūri tomis savo juodomis, giliomis akimis kiaurai. Akys tokios prieraišios tarsi šuniuko.
Toks niekada neįkyrės, nieko nesudaužys, nesipriešins, nežadins naktį, necypaus falcetu ir nekrioks bosu nežinia ko, nedraskys tapetų. Auksinis, auksinis, auksinis katinėlis. Skubėkit įsikatinti, auksas brangsta!!!