LT | EN | RU | LV | PL | EE    Leedu | Läti | Eesti
 
 
 

Returned home

Kirjeldus:

2012.12.31. Vilniuje, Žibuoklių gatvėje (Markučių raj., prie Subačiaus gatvės) dingo
vidutinio ūgio, stamboka, juoda, trumpo plauko labradoro mišrūnė patelė. Ypatinga žymė - papilvėje kabo ataugėlė (deformuotas spenelis).

Vasario mėn. gavau pranešimą, kad žmonės ją matė Plytinės gatvėje (Saulėtekyje).
Daug kartų buvau ten nuvažiavusi ir ieškojau Plytinės, Pylimėlių, Saulėtekio gatvėse, soduose. Deja, neradau. Priklijavau skelbimus šiose gatvėse, Dvarčionyse, Galgiuose.

Bet daugiau pranešimų iš ten negavau, niekas neskambino. Dabar net nežinau kur jos ieškoti.

Jeigu kas Džulką priglaudėte ar matėte kur klaidžiojančią, ar ką nors žinote apie ją, labai prašau praneškite, nes aš labai dėl jos pergyvenu ir niekaip negaliu susitaikyti su jos dingimu. Meldžiuosi ir laukiu stebuklo, kad ji atsiras.

Radusiems dosniai atsilyginsiu.

Loomade omadused: aeglane
Looma nimi: Džulka
Liigid: koer
Arv lemmikloomi: 1
Sort: Crossbreed
Sugu: Naine
Seksuaalne aktiivsus: Teostatavad kastreerimine/steriliseerimist
Vanus: 4 - 8 aastat
Kõrgus kategooria: keskmise kõrgusega (30-60 cm turja)
Juuste tüüp: lühikesed juuksed
Värv: must, must
Piirkond: Leedu, Vilnius City, Vilnius
User: Marija 777

Advertisement ID: 55282
Lisatud: 2013-04-15 | ajakohastatud: 2013-07-10 | deaktiveeritud: 2013-07-10
Announcement views: 9079
Eelmine staatus loomade: Loom puudub

Kommentaarid

Marija 777 (2013-08-01)
DIEVAS PADARĖ STEBUKLĄ : MANO KALYTĖ DŽULKA, KURIOS IEŠKOJAU PUSĘ METŲ , ATSIRADO!!! ŠLOVĖ DIEVUI!!! Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie padėjote ieškoti Džulkos. Ir noriu padrąsinti visus , kurie ieškote savo dingusių gyvūnų: nepraraskite vilties, nenuleiskite rankų, ieškokite ir rasite, o svarbiausia melskitės, prašykite Dievo pagalbos, šventųjų užtarimo ir jūsų gyvūnas atsiras. Tikėkite, kad Dievas tikrai daro stebuklus, jei meldžiatės su tikėjimu. Džulkos atsiradimo istorija tai patvirtina. Stiprybės, vilties ir tikėjimo linkiu visiems, kurie ieškote savo dingusių gyvūnų. O dabar, jeigu turite laiko ir noro, paskaitykite šią neįtikėtiną istoriją, kurią aprašiau skiltyje ,,Likimai“. 2011 m. spalio mėn. 15 d.(šeštadienį) , važiuodama iš Rudaminos, prie kelio pastebėjau valkataujantį šunį. Sustojau, priėjau prie jo.Tai buvo kalytė. Ji atrodė gana prastai: kailis nušiūręs, išplikęs. Ji buvo labai, labai liūdna. Pirmiausia pagalvojau, kad tai labai senas šuo, kuris išėjo iš namų numirti. Man buvo jos labai gaila, bet tada niekuo negalėjau jai padėti, negalėjau jos pasiimti, nes mašina buvo pilnai pakrauta, be to važiavau ne viena. Palikau jai maisto ir nuvažiavau. Grįžusi namo, neturėjau ramybės, vis galvojau apie tą valkataujančią kalytę. Todėl pirmadienį vėl nuvažiavau į tą vietą jos pasižiūrėti.Važiuodama taip meldžiausi: ,,Dieve, jei tai kalytei reikia pagalbos, tai leisk man ją sutikti, o jeigu nesutikiu, tai galvosiu, kad jai viskas gerai, kad ji grįžo namo arba kas nors ją pasiėmė ir daugiau nebeieškosiu.‘‘ Nuvažiavusi po dviejų dienų, pamačiau ją toje pačioje vietoje, tik kitoje kelio pusėje. Tai buvo tiesiog neįtikėtina. Supratau, kad jai tikrai reikia pagalbos. Pasikviečiau ją į mašiną. Ji iš karto įšoko ir atsisėdo. Jai buvo tas pats, kur nori, ten vežk. Supratau, kad ji neturi namų, kad yra išmesta arba pasiklydusi. Ilgai važinėjau su ja po aplinkinius namus ir klausinėjau žmonių, gal tai jų šuo, gal žino kieno jis. Deja, šeimininkų nesuradom. Žmonės sakė, kad tikriausiai ją kas nors atvežė ir išmetė. Buvau labai pasimetusi, nežinojau ką daryti. Pasiimti į namus jos negalėjau, nes namie turiu dar du šunis: vienas lauke, kitas – namuose. Bet ir palikti jos čia ilgiau valkatauti negalėjau. Man buvo jos labai gaila. Ji žiūrėjo į mane tokiomis liūdnomis, pagalbos maldaujančiomis akimis. Paskambinau į kelias gyvūnų prieglaudas, bet jos atsisakė ją priimti, nes neturėjo vietos. Todėl visdėlto parsivežiau ją namo.Pavadinau ją Džulka. Mes labai susidraugavom. Džulka džiaugėsi, kad dabar čia bus jos namai ir aš ja rūpinsiuos. O štai po savaitės Džulka padarė man siurprizą: atsivedė penkis šuniukus. Tai buvo didelė staigmena, nes visai nesimatė, kad ji nėščia, kad laukiasi šuniukų. Tai bent staigmenėlė: priglaudžiau ją vieną, o dabar šeimyna padidėjo dar penkiais šuniukais. Rūpinausi Džulka ir jos mažyliais. Šuniukai buvo gražūs, sveiki. Kai paaugo, padaviau skelbimą ir padovanojau juos. Žmonės, paėmę šuniukus, buvo jais labai patenkinti,. Taigi, mažyliai turėjo savo namus, savo šeimininkus. O Džulka liko pas mane. Mes labai susidraugavom. Aš ją labai mylėjau ir ja rūpinausi. Manau, kad ji taip pat mane mylėjo ir buvo dėkinga, kad priglaudžiau, kad pasirūpinau ja ir jos mažyliais. Galvojau, kad kartu gyvensime visą gyvenimą. Bet įvyko tai, ko net blogiausiame sapne negalėjau susapnuoti. Džulka pas mane buvo pragyvenusi jau 1 metus 2,5 mėnesius , kai 2012.12.31 įvyko nelaimė: Džulka staiga dingo iš mano kiemo. Išleidau ją į kiemą pabėgioti, o kai išėjau pakviesti namo, jos neradau. Iš karto širdyje pajutau, kad kažkas atsitiko, kad įvyko kažkokia nelaimė. Juk ir ankščiau ją išleisdavau į kiemą, bet ji niekur nebėgdavo. Ieškojau jos savo ir aplinkinėse gatvėse, bet niekur neradau. Pagalvojau, gal ji išsigando fejerverkų, kažkur nubėgo ir netrukus grįš. Bet Džulka negrįžo iki vidurnakčio. Naujus Metus sutikau labai liūdnai. Kitą dieną iš pat ankstyvo ryto pradėjau Džulkos paieškas. Vėl apėjau aplinkines gatves, klausinėjau žmonių, dalinau savo tel. nr. ir prašiau, kad paskambintų, jeigu ją pamatys. Nuo tada prasidėjo intensyvios Džulkos paieškos, kurios tęsėsi pusę metų. Klijavau skelbimus gatvėse, padaviau skelbimą internete ,,Gyvūnų globa“, ieškojau gyvūnų prieglaudose, ,,Grindoje‘‘. Kai žmonės pranešdavo, kad matė panašų šunį, važiuodavau jos ieškoti, bet, deja, nerasdavau arba tai buvo kitas šuo. Vasario 5 d. paskambino moteris ir pasakė, kad matė Džulką Saulėtekyje, Plytinės gatvėje. Ji tvirtino, kad tai tikrai Džulka, nes matė ataugėlę papilvėje (tai ypatinga jos žymė). Tuoj pat nuskubėjau jos ten ieškoti, bet ,deja, neradau. Kartu su ta moterimi išklijavome skelbimus Saulėtekyje ir net Dvarčionyse. Daugybę kartų po to važinėjau į Saulėtekį, klijavau skelbimus, klausinėjau žmonių ar nematė Džulkos Plytinės, Saulėtekio, Pylimėlių gatvėse, aplinkiniuose soduose. Važiuodavau ir į kitas vietas ieškoti Džulkos, kai žmonės pranešdavo, kad matė panašų šunį. Važinėjau 3 mėnesius po visą miestą jos beieškodama. Beveik kasdien peržvelgdavau skelbimus internete ,,Gyvūnų globa‘‘ ir labai nusimindavau, kad nėra jokių žinių apie Džulką. Bėgo dienos, savaitės, mėnesiai nesėkmingų Džulkos paieškų, o ji taip ir neatsirado. Kasdien galvojau apie Džulką, labai nervavausi ir pergyvenau dėl jos. Visokių minčių buvo: gal kur valkatauja, šąla, badauja, o gal kas nuskriaudė, ką blogo padarė, gal žuvo. Nežinojau, kas atsitiko, kur ji yra. Ta nežinia mane labai kankino. Visai nusikamavau jos beieškodama. Išgyvenau didžiulį stresą dėl Džulkos dingimo. Nuo pat pirmosios Džulkos dingimo dienos pradėjau melstis ir prašyti Dievo, kad padarytų stebuklą, kad Džulka atsirastų. Prašiau šv. Marijos, šventųjų pagalbos ,užtarimo. Pradėjau melstis devyndienius į šv. Judą Tadą- gelbėtoją iš beviltiškos padėties, į šv. Filomeną – stebukladarę, į šv. Pranciškų – gyvūnų globėją, į šv. Antaną, kuris padeda surasti, kai ką nors pameti, į šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlę ir į šv. Mikalojų - stebukladarį. Meldžiausi pusę metų ir tikėjau, kad Dievas išklausys mano karštų maldų ir šventųjų užtarimo ir padarys stebuklą: Džulka atsiras. Maždaug tris mėnesius žmonės skambino, pranešdami, kad matė panašų šunį. Važinėjau, ieškojau, bet, deja, neradau Džulkos. Po to jau niekas nebeskambino. O aš ir nebežinojau, kur važiuoti jos ieškoti. Kasdien melsdavausi ir peržvelgdavau skelbimus internete. O kai kas nors paklausdavo, ar Džulka atsirado, tai atsakydavau, kad dar ne, bet aš meldžiuosi ir laukiu stebuklo. Sausio 2d., kai Džulka buvo ką tik dingusi, klausydama per ,,Mažąją studiją‘‘ laidą ,,Dievo žodis‘‘, išgirdau kunigo žodžius: ,,KELIAS, LAUKIMAS, STEBUKLAS‘‘. Iškarto supratau, kad šie kunigo ištarti žodžiai yra Dievo pažadas man. 3 mėn. visur važinėjau, ieškojau Džulkos, po to jau nebežinojau, kur važiuoti ieškoti, todėl dar 3 mėn. meldžiausi ir laukiau stebuklo. DIEVAS IŠKLAUSĖ MANO KARŠTŲ MALDŲ , ŠVENTŲJŲ UŽTARIMO IR PADARĖ STEBUKLĄ : DŽULKA ASIRADO! Liepos 4 d. vėlai vakare, apie 24 val. man paskambino vyriškis ir pranešė, kad matė Džulką, einančią gatve.Jis sakė, kad niekada neskaito skelbimų, o šį kartą kažkodėl tai perskaitė mano skelbimą prie ,,Halės‘‘ turgaus ir važiuodamas namo apie 24 val. kaip tik pamatė Džulką. Aš paklausiau, o kodėl jis taip įsitikinęs, kad tai būtent mano šuo.Jis atsakė, kad visi požymiai sutampa ir netgi pastebėjo papilvėje ataugėlę. Abejonių neliko - tai tikrai mano Džulka. Todėl netrukus nuvažiavau susitikti su tuo žmogumi. Jis parodė man namą, kiemą ir duris, pro kurias įėjo Džulka. Buvo jau apie pusė pirmos nakties, todėl negalėjau nieko išsiaiškinti. Priklijavau skelbimą prie tų durų ir grįžau namo. Šį kartą širdis jautė, kad ten tikrai mano Džulka. Galvojau, kad turbūt žmonės ją surado valkataujančią ir priglaudė namuose. Tikėjausi surasti Džulką ir parsivežti namo. Todėl ryte labai anksti 5 val. atsikėliau ir nuvažiavau prie to namo. Žiūriu: kažkoks žmogus stovi prie mano skelbimo ir skaito jį kažkam, kalbėdamas mobiliuoju telefonu. Aš susidomėjau, priėjau arčiau ir išgirdau tokius žodžius : ,,Aš ją iš karto pažinau.“ Tuomet aš paklausiau:,,O ką jūs žinote apie šitą šunį?‘‘. Jis atsakė : ,,Tai mano šuo.“ Pagalvojau, kad tas žmogus turbūt surado Džulką, ją priglaudė ir todėl dabar sako, kad tai jo šuo. Aš pasakiau, kad tai mano šuo, kurio aš ieškau jau pusę metų. Tuomet tas žmogus paaiškino, kad šitas šuo, kurį aš vadinu Džulka, yra Bagira , kuri gyveno pas jį jau 10 metų, bet po to pabėgo ir buvo dingusi 1 metus ir 3 mėnesius. O sausio 4 dieną ji atsirado, pati grįžo namo. Tuomet aš paklausiu :,,O kur ji dabar yra?‘‘ Jis atsakė: ,,Namuose“. Aš paprašiau, kad tas vyras man leistų nors pamatyti Džulką. Bet jis skubėjo į darbą, todė pasiūlė man atvažiuoti 17 val. susitikti su ja. Kai tas vyriškis nuėjo, aš įėjau į kiemą, kur gyvena Džulka ir tikėjausi pamatyti ją nors per langą. Ėmiau šaukti: Džulka, Džulka, Džulka. Ir štai pro vieną pravirą langą pasirodė Džulka. Ji atsistojo ant užpakalinių kojų, priekinėmis atsirėmė į palangę, iškišo galvą, ir aš ją pamačiau. Nors nemačiau jos visos, nemačiau tos ataugėlės papilvėje, bet širdimi jaučiau, kad tai tikrai Džulka. Aš taip susijaudinau, pamačiusi Džulką po pusės metų paieškų, kad net apsiverkiau. Verkiau ir kalbėjau su Džulka. Sakiau , kaip džiaugiuosi ją suradusi ir matydama, sakiau, kad labai pergyvenau, kai ji dingo ir labai ilgai jos ieškojau. Nežinau, ar ji suprato. Džulka kelis kartus buvo pasirodžiusi. Ji prisiminė savo vardą. Verkdama atsisveikinau su Džulka iki vakaro. Grįžusi namo, dėkojau Dievui už stebuklą, kurį padarė, kad Džulka atsirado. Labai jaudinausi prieš šį susitikimą, nes nežinojau, kaip Džulka mane sutiks, ar prisimins, ar džiaugsis mane pamačiusi. Taip pat nerimavau dėl jos šeimininkų elgesio: kaip jie mane sutiks, ar leis man pabūti, pabendrauti su Džulka. Buvau labai susijaudinusi ir dėl to, kad viskas pasisuko taip netikėtai. Juk sužinojusi, kur yra Džulka, aš galvojau, kad žmonės ją surado ir priglaudė, kad galėsiu ją pasiimti ir parsivežti namo. Važiuodama ryte, pasiėmiau jos pavadėlį, nes tikėjausi ją parsivežti namo. Bet reikalas pasisuko visai netikėtai. Pasirodo, kad tas žmogus ją ne priglaudė, kaip aš maniau, o yra jos šeimininkas. Tai jo šuo. Džulka pati grįžo pas savo buvusius šeimininkus. Tai bent naujiena! Man tai buvo didžiulė staigmena. Kai ieškojau Džulkos pusę metų, niekada net nepagalvojau, kad ji surado savo buvusius namus, savo šeimininkus, kad grįžo pas juos. Galvojau, kad, geriausiu atveju , ją kas nors priglaudė. Važiuodama į susitikimą su Džulka, galvojau, kad tie žmonės turbūt nenorės man jos atiduoti, nors dar turėjau mažą viltį parsivežti ją namo. Dabar aprašysiu susitikimą su Džulka. Įvažiuodama į kiemą, pastebėjau, kad tas žmogus, kurį buvau sutikusi ryte, vedasi Džulką ant pavadėlio. Greitai išlipau iš mašinos ir pakviečiau Džulką. Ji iš karto pribėgo prie manęs, labai džiaugėsi, laižė man veidą. Aš labai susijaudinau, apsikabinau Džulką ir verkiau. Pagaliau mes susitikom po pusės metų. Tai buvo labai jaudinanti mūsų susitikimo akimirka. Labai džiaugiausi, kad Džulka pagaliau atsirado, kad ji gyva, sveika. Džulka buvo linksma, laiminga.Atrodo, kad jai gerai pas tuos žmones, kad ja gerai rūpinasi, prižiūri. Daug ką sužinojau apie Džulką. Jos ankstesnis vardas Bagira.Jai 11 metų. Netgi sužinojau kada jos gimimo diena: balandžio 10 diena.Pasirodo ji gimusi per šv. Velykas. Tie žmonės ją paėmė mažą ir išaugino. Ji jau kelis kartus pas juos buvo atsivedusi šuniukus. Pasirodo, kad Džulka pas juos atėjo sausio 4 dieną. Kokia protinga, pati rado kelią ir grįžo pas savo buvusius šeimininkus.Pas mane dingo gruodžio 31 d., o pas juos buvo sausio 4 d. Vadinasi ji tik 3 dienas kažkur klaidžiojo. Tai buvo pati geriausia naujiena. Ji ilgai neklaidžiojo, nevalkatavo. Tai svarbiausia. O aš taip pergyvenau dėl jos . Galvojau, kad ji kelis mėnesius kažkur valkatauja išbadėjusi. Liko tik neaišku, kaipgi Džulka atsirado kelyje į Rudaminą, kur aš ją ir radau. Pasirodo, kad jos buvęs šeimininkas anksčiau dirbo už Rudaminos ir kartais ją veždavosi kartu. Matyt, ten ji pabėgo iš mašinos ir pasiklydo. Ji ten valkatavo apie 2 savaites, kol aš ją suradau ir pasiėmiau. Džulka pas tuos žmones buvo pragyvenusi 10 metų prieš dingimą. O pas mane ji pragyveno 1 metus ir 2,5 mėn. Taigi, Dievas viską sutvarkė geriausiu būdu: Džulka laiminga, kad grįžo pas savo buvusius šeimininkus, tie žmonės taip pat laimingi, kad Džulka atsirado po 1 metų ir 3 mėn. Tik man liūdna, kad Džulka jau nebebus pas mane, kad gyvens pas savo buvusius šeimininkus. Bet teks su tuo susitaikyti. Tie žmonės labai geranoriškai sutiko mane ir leido, kada tik norėsiu atvažiuoti aplankyti Džulką, su ja pabendrauti. Atsisveikindama su Džulka verkiau. Man buvo labai sunku matyti ir suvokti, kad mano Džulka dabar turi kitus namus, kitus šeimininkus. Buvo labai sunku tuo patikėti ir su tuo susitaikyti. Aš žiūrėjau kaip Džulka eina su savo šeimininku namo ir verkiau. Po savaitės vėl buvau nuvažiavusi aplankyti Džulkos . Šį kartą aplankiau ją namuose, kur ji dabar gyvena. Džulka ir vėl labai džiaugėsi mane pamačiusi. Pabendravau su Džulka, pasikalbėjau su jos šeimininko žmona ir jos dukrele. Įsitikinau, kad Džulkai tikrai gerai pas jos buvusius šeimininkus. Ji ten mylima ir gerai prižiūrėta. Džiaugiuosi, kad Džulka linksma ir laiminga. O man belieka pasiguosti ta mintimi, kad galėsiu lankyti Džulką ir bendrauti su ja. Štai kokia nuostabi istorija! Dabar liūdysiu , kad Dievas tikrai išklauso mūsų maldų ir daro stebuklus, jeigu tik meldžiamės su tikėjimu ir pasitikime Juo. Dievas padarė stebuklą: Džulka rado kelią ir per 3 dienas grįžo pas savo buvusius šeimininkus, pas kuriuos buvo pragyvenusi 10 metų.Bet juk aš galėjau to niekada ir nesužinoti. Būčiau dar ilgai jos ieškojusi ir pergyvenusi dėl jos. Labai keista, kad tų žmonių dukra matė mano skelbimą, priklijuotą ant stulpo dar sausio mėn. Ji pasakė tėvams, kad kažkas ieško jų šuns, bet jie nepatikėjo. Nesuprantu, kodėl jie nepagalvojo, kad Džulkos ieško tie žmonės, pas kuriuos ji gyveno, kai buvo dingusi. Mergaitė netgi norėjo nuplėšti skelbimą ir nunešti tėvams parodyti, bet kažkodėl to nepadarė. Juk tie žmonės galėjo perskaityti mano skelbimą ir man pranešti, kad Džulka grįžo namo, bet kažkodėl taip neįvyko. Matyt Dievas to neleido, nes norėjo šiais Tikėjimo metais suteikti man nuostabią malonę: išbandyti ir sustiprinti mano tikėjimą. Aš pusę metų meldžiausi ir tikėjau, kad Dievas išklausys mano maldų ir padarys stebuklą: Džulka atsiras. Ir ištiesų Dievas išklausė mano maldų ir padarė stebuklą: po pusės metų išvadavo mane iš slegiančios nežinios ir leido sužinoti, kur yra Džulka. ŠLOVĖ DIEVUI !!!
Edda (Gyvunugloba.lt) (2013-07-11)
Rege (2013-07-10) >> Čia ne Džiulka. Ką tik kalbėjau su jos buvusia šeimininke. Džiulka pabėgo per Naujųjų fejerverkus, o sausio 4 d. jau buvo grįžusi pas savo pirmuosius šeimininkus, su kuriais gyveno 10 m. http://www.gyvunugloba.lt/lt/help/news.34875
LauraV (Priglausk (neturi prieglaudos)) (2013-07-11)
kaip? kada? papasakokite!
Airine1111 (2013-07-11)
Oi kaip gerai:) Tiek ilgai mačiau tą skelbimą prie A. Vartų. Jau visai suplyšęs skelbimas buvo. Ir lyginau su savo Naujininkuose klaidžiojančiais šunimis. Liuks:)
Daina1 (2013-07-10)
ar ne ji Pilaitėje buvo?
SasananA (2013-07-10) (foto)
Smagu dėl naujojo šios šunytės likimo. :) Ilgai klaidžiojo kažkur ji :(


Kommentaare saab vasakul logis sisse kasutajatele.


Statistika Siseloginud: 191    

Uudised

11.08 Gyvūnų Tematikos Straipsnių Vertimas iš Anglų į Lietuvių...
03.23 Prašau pagalbos padėti palaidoti katinuką (pagalbos nebereikia,...
03.03 Gal kam reikia?
02.07 Liūdna naujiena
08.28 Ieškoma kate Maša/Markiza Vilnius Naujininkai (1)
08.25 kicutė (1)
05.03 Saldi porelė ieško namų (Padovanoti)
04.01 NEMOKAMA sterilizacijos akcija Vilniuje
03.19 Dviems kastruotiems katinėliams skubiai reikalinga sodyba !!!
03.14 Dar atrodo vakar nebuvo nė menkiausio ženklo, kad šiandien bus... (1)

Kommentaarid

Violeta N (0:06) >>
Atsirado!
Altair (15:04) >>
Laiminga pabaiga. Kicutė pati atrado naujus šeimininkus. Kaimynė grįžinėjo vakare iš darbo,...
Skrebas (14:48) >>
Katytė kori sveika, linksma, ir tikra namų šeimininkė , vokiečių aviganiui parodo kieno čia...
Dylangg (14:48) >>
Man atrodo, kad jei jus domina ši tema ir norite rasti ne itin brangių bilietų iš Oslo į...
Jake (14:14) >>
Sveikinu visus. Norėčiau rasti lėktuvo bilietus iš Oslo į Vilnių. Ar galite man padėti?
Jake (14:10) >>
kietas
Katynas M (17:14) >>
Pasikeitė mano tel. numeris, katinėlis nužaidė:). Dabar skambinkite 8 636 42966.
Alusia (18:02) >>
Ačiū, Nijole ❤️
P.nijole (9:05) >>
Mažutė :( Užuojauta :(
Alusia (18:33) >>
Taskutės nebėra :(
Avri10 (21:48) >>
Ačiū Jums už mano gyvenimo meilę
Avri10 (21:47) >>
Feriui jau 13 metų, gyvena laimingai ir yra mylimas
Simkelyte (15:52) >>
Aš bent jau perku prekes: https://www.varle.lt/prekes -gyvunams/